2024-ųjų siaubo filmų top 10
Štai ir vėl metai prabėgo. Jie nebuvo ypatingi: kino industrija, manau, vis dar neatsigauna po pandemijos, todėl dažnai pasirenkami saugūs variantai. Jei žvelgtume vien į vertinimus skirtinguose portaluose, jie – gerokai geresni nei pernai. Tai progresas, nors ir nežymus, visgi yra.
Kiti verti dėmesio filmai: Chime, Stop Motion, Lowlifes, Last Straw, The Damned, Tee yod 2, In Valient Nature, First Omen ir Abigail.
Peržiūrėti 56 siaubo filmai.
10. The Substance
Režisierius: Coralie Fargeat (“Revenge”)
Šalis: Dižioji Britanija / Prancūzija
Žymės: drama / body horror
Senstanti Holivudo žvaigždė išbando juodai rinkai priklausančius narkotikus, kurie atgaminant ląsteles sukuria jaunesnę jos versiją, tačiau ši naujoji asmenybė pradeda perimti žvaigždės gyvenimą.
Oskarams nominuotas, kritikų išliaupsintas ir neretai vadinamas geriausių metų siaubo filmu. Aš asmeniškai tokio hype nepajutau.
Filmas, mano manymu, daugiau perteikia Vakarų Europai aktualią tematiką – pasaulį, kuriame viskas paremta įvaizdžiu, kur išvaizda pagrindinis vertės ir savivertės kriterijus. Galbūt tai labiau rezonuoja su moterų auditorija. Man toks pasaulis svetimas ir paprasčiausiai neįdomus, todėl buvo ganėtinai sunku įsijausti ir suprasti herojės išgyvenimus.
Visgi body horror efektai paliko gerą įspūdį – praktiniai efektai visada gerai atrodo ir yra įsimintini. Tai be konkurencijas stipriausia filmo pusė. Aktorės irgi gerai susitvarkė su darbu. Na, o filmo pabaiga, kaip ir priklauso A24, visiškas retardizmas.
9. Alien: Romulus
Režisieriai: Fede Alvarez (“Evil Dead” (2013))
Šalis: Didžioji Britanija, JAV, Vengrija, Australija, Naujoji Zelandija ir Kanada
Žymės: action
Grupė jaunų kosminių kolonistų aptinka apleistą kosminę stotį, kurioje ir vėl personažams teks susidurti su mūsų taip mėgstamais xenomorph’ais.
Pirmoji filmo pusė – kone ideali. Daug dėmesio skiriama distopinio pasaulio ir veikėjų pristatymui: jie natūralūs, motyvacija įtikinama, o pasaulio kūrimas – kruopštus. Vėliau veiksmas persikelia į kosminį laivą, kur iškart pagauna akį praktiški efektai ir 70-ųjų mokslinės fantastikos estetika – storos metalinės sienos, gausybė mygtukų, ekranų. Viskas atrodo tamsu, grėsminga ir netgi šiek tiek sexy. Tarsi žiūrėtum pirmuosius „Svetimus“ iš naujo.
Deja, antroji pusė, kur prasideda kova su ksenomorfais, primena savotišką parodiją. Visada geriau veikia vienas gudrus, stiprus priešas nei daugybė „mėsos patrankų“. Dėl to įtampa išsisklaido, o situacijos tampa neįtikinamos. Galiausiai gerokai per daug fan service‘0 – pakartotos frazės ir scenos iš senųjų filmų.
Visgi, tai geriausias „Alien“ filmas per pastaruosius 20 metų – grįžtama prie šaknų, net jei rezultatas ne visur tobulas.
8. Heretic
Režisierius: Scott Beck , Bryan Woods (“The Boogeyman”, “Haunt”, “A Quiet Place”)
Šalis: JAV, Kanada
Žymės: thriller
Dvi jaunos mormonų misionierės aplanko paslaptingą vyrą skleisti tikėjimo žodį, tačiau šis yra suplanavęs išbandyti misionierių tikėjimą.
Nepaisant to, kad mormones vaidinusios aktorės pasirodė tikrai neblogai, visą dėmesį neišvengiamai sukausto Hugh Grant’o personažas. Jis – charizmatiškas, bet kartu nejaukus, manipuliatyvus, keliantis provokuojančius filosofinius klausimus, kurie pamažu priverčia mormonų misionieres jaustis nesaugiai.
Kaip dažnai nutinka, pirmieji du trečdaliai įtraukia, bet finale pasukama link šabloniško siaubo trilerio – antagonistas tampa tiesiog dar vienu eiliniu psichopatu, kokių kine matyta daugybė.
Galiausiai „Heretic“ neužsilieka atmintyje – praėjus pusmečiui prisimenu tik filmo pradžią, todėl nebūčiau nustebęs, jei po metų šis filmas dingtų iš šių metų topo.
7. Longlegs
Režisierius: Osgood Perkins (“February / The Blackcoat’s Daughter”)
Šalis: Kanada, JAV
Žymės: mystery / detective
FBI agentė Lee Harker tiria okultinių motyvų serijinį žudiką, kurio nusikaltimai susiję su jos pačios praeitimi.
Visų mano draugų nurašytas filmas 😀
Išskyrus pačias paskutines 5 min., filmas man patiko. Tik kuo daugiau galvoju apie jį, tuo labiau jaučiuosi apgautas.
Pirma, smagu matyti siaubo detektyvą – retas ir senai matytas žanras. Išsrpęsti galvosukį visada intriguoja (ne veltui vaikystėje daug detektyvų skaičiau). Antra, komplikuoti ir įdomūs personažai: vaikystės traumų kupina jauna detektyvė ir freaky Nicolas Cage’o serijinis kultinis žudikas. Pastarojo keistumą ypatingai išryškina komiškos situacijos, kurios iškrenta iš konteksto.
Garso takelis minimalistinis, daug tylos, kuri suteikia dar daugiau scenoms nejaukumo.
Žiūrint į filmą giliau, tai galvosukio kaip ir nėra. Vos trys personažai, todėl natūraliai bus susieti vienas su kitu. Tyrimui irgi nedaug laiko skirta. Atrodo, siužetas gan paprastas, tik įvilktas į foninio triukšmo marškinius. Galima tai užskaityti kaip atmosferos kūrimą, bet, manau, galima kurti atmosferą ir keblesniu scenarijumi. Galiausiai filmą nužudo pati pabaiga – absurdo ir nelogikos olimpas. Suprantu kažkiek, Perkins pasižymi į emocijas sukoncentruotomis pabaigomis, bet… eh.
6. MadS
Režisierius: David Moreau ( “Ils”)
Šalis: Prancūzija
Žymės: thriller / zombies / one-shot
Jaunuolis Romain gimtadieniui nusiperka narkotikų ir pasileidžia į naktinį nuotykį, per kurį susiduria su zombių apokalipsės pradžia.
Įprasta zombių apokalipsės istorija, bet perteikta vieno-kadro stiliumi, kas suteikia asmeniškumo, primena dokumentiką, todėl labiau ir įtraukia. Filmas prancūzų, todėl neapseita be nuogumo, narkotikų ir vakarėlių šeliojimų.
Nelabai yra ką daugiau ir pasakyti, tiesiog filmas apie jaunuolius, kurie po truputį vis labiau įsitraukia į didėjantį chaosą. Kam patinka vieno kadro filmai, patartina pasižiūrėti.
5. Pamyo / Exhuma
Režisierius: Jang Jae-hyun
Šalis: Pietų Korėja
Žymės: drama / supernatural
Norint nuimti prakeiksmą nuo naujagimio žemės magas 😀 (angl. geomancer) atidengia protėvio kapą ir taip išlaisvina senovines blogio jėgas.
Pirmoji filmo dalis, ypač pirmasis pusvalandis, yra nerealus. Kuriama mistika, įvilkta į mums neįprastus kultūrinius marškinius. Tarsi stebi autentiškas keistas apeigas. Toks naujas dar nepatirtas nejaukumas.
Antroji filmo pusė mate pametė. Pereinama prie standartiškesnio formato, atsiranda kažkas pan. į “vaiduoklį”, galiausiai visa mistika dingsta, prarandama dvejonė, kad visa tai gali būti realu. Filmas tapo nuobodus.
Sunku rekomenduoti, tik norintiems patirti kultūrinius skirtumus.
4. Strange Darling
Režisierius: JT Mollner
Šalis: JAV
Žymės: thriller
Vienos nakties nuotykis motelyje virsta žiauriu išgyvenimo žaidimu.
Va tokių siaubo trilerių Rokui trūksta (nors, tiesą sakant, gal ir ne visai siaubo – bet jei IMDb taip identifikuoja, nesiginčysiu).
Istorija pateikiama skyriais, nenuoseklia tvarka. Būtent ši struktūra padeda išlaikyti mistiką ir sukurti netikėtus siužeto vingius. Jei viskas būtų rodoma chronologiškai, istorijos efektas būtų gerokai silpnesnis – netgi banalokas.
Kaip tokio žanro filmui, kinematografija nustebino: spalvų paletė (ypač raudona) subtiliai perteikia emocijas, o kameros darbas padeda išlaikyti įtampą. Daug tokio keisto gyvybingumo scenose.
Abu pagrindiniai aktoriai charizmatiški, puikiai papildo vienas kitą. Šiuo metu Kyle Gallner man gal net top 5 siaubo žanro aktorių sąraše – ypač po puikaus vaidmens „The Passenger“.
Apskritai – daug gėrio šiame filme. Ir pagaliau – filmas su normalia pabaiga 🙂
3. You’ll Never Find Me
Režisierius: Josiah Allen ir Indianna Bell
Šalis: Australia
Žymės: thriller/ mystery
Per audringą naktį jauna moteris ieško prieglobsčio karavane, kuriame gyvena vienišas vyras. Laukiant audros pabaigos, dialogai tarp abiejų personažų vis tampa intensyvesni.
Kiekvienais metais būna vienas filmas, kurį visuomenė nurašė, nors man žiauriai patiko.
Du personažai, nedidelė uždara ervė – kartais to visiškai pakanka geram filmui. Viskas laikosi ant dviejų įtaigių aktorių pečių ir gerai parašytų dialogų. Abu veikėjai žiūri vienas į kitą įtartinai, tarsi įsivėlę į pelės-katės žaidimą. Įtampa tvyro nuolat – jauti, kad kažkas ne taip, bet negali tiksliai pasakyti kas, kol galų gale viskas visiškai „nurauna stogą“.
Kameros darbas irgi įdomus – daug artimų veido planų, kurie stiprina psichologinę įtampą ir suartina su veikėjais.
Tiesa, filmas labai lėto tempo, todėl ne kiekvienam patiks. Jei žiūrovas nekantrus arba nepajus atmosferos, filmas gali pasirodyti per ilgas ar net varginantis. Bet ne Rokui :D.
2. Oddity
Režisierius: Damian Mc Carthy ( “Caveat”)
Šalis: Airija
Žymės: mystery / folk
Aklos aiškeregės Darcy sesers nužudymas skatina ją ieškoti tiesos, pasitelkiant antgamtines priemones ir keistą medinį golemą.
Galbūt veikia nostalgija, bet man 80–90-ųjų gotikiniai siaubo filmai – vieni mėgstamiausių. Juose dažnai vyrauja paprastos, tiesmukos istorijos, be gilių poteksčių ar moralinių dilemų. Personažai atskleidžiami tiek, kiek reikia siužetui. Ir ar dėl to, tarkime, „Hellraiseris“ buvo prastesnis filmas?
Pirmoji filmo dalis – tiesiog tobula. Vien dėl jos jau verta žiūrėti „Oddity“. Įtampa ir paslaptingumas – tarsi iš klasikinio Hitchcocko trilerio. Kuriama keista, šiurpi atmosfera, kuriai atskleisti naudojamos ir folkiškos atngamtinės galios.
Kaip galima matyti ir iš plakato, vienas iš pagrindinių filmų elementų ir personažų – golemas. Dažniausiai filmuose grėsmę bandoma nuslpėti arba parodyti kuo vėliau, o čia priešingai – golemas tiesiog sėdi prie stalo pagrindiniame kambaryje :D. Žiūrovas viską mato ir žino, bet laukia, kada personažai supras, kas vyksta. Kažkiek primena iš serijinių žudikų perspektyvos pastatytus filmus. Gerai suveikė ir šiame filme.
Filme nemažai jump scare’ų. Nors nesu didelis jų gerbėjas, šiuo atveju visi jie buvo „užsitarnauti“.
Silpnesnė pusė – siužetas lengvai nuspėjamas. Tačiau tai, mano manymu, geriau nei bandyti šokiruoti be logikos, kuriant painias ar dirbtinai „originalias“ pabaigas.
1. Nosferatu
Režisierius: Robert Eggers (“The Lighthouse”, “The VVitch”)
Šalis: JAV/ Didžioji Britanija / Vengrija
Žymės: folk/ vampires
Jaunas nekilnojamojo turto agentas keliauja į Transilvaniją susitikti su paslaptingu grafu Orloku, kuris, no shit, yra vampyras. Ištikima klasikinio 1922 m. filmo adaptacija.
Eggersas savo stiliumi, padarė sugrįžimą į tikrą autentišką vampire folk žanrą. Šiknon tuos amerikeitiškus vampyrus, va čia tai reikalas. Kadrai liux. Aktoriai liux. Viskas sexy. Tik pabaiga lyg suskubinta, ir gal kai matęs seną filmą, tai neleb intrigos yr.
Ir panakamai baisus filmas buva tikrai.