Čekija – Praha– 2-tra diena

2024 m. liepos 22 d., pirmadienis.

7:45 – 10:25 traukinys iš Brno į Prahą (13 €.). Kažkiek betvarkės – platforma pranešama tik prieš 10 min. Žinoma, mano vietoje sėdi dvi draugės – išvijau lauk.

Praha neturi man įdomių muziejų, todėl visas dienos planas buvo apeiti miesto centrą ir pamatyti kuo daugiau Davido Černý darbų.

Praha sudarė daug geresnį įvaizdį nei Brno. Baroko stiliaus pastatai sudėtingesniais ornamentais, yra išlikę ir viduramžio pastatų. Svarbiausia buvo pabėgti nuo masinių turistų gatvių.

Davidas Černý – vienas garsiausių šiuolaikinių čekų menininkų, kurio darbus galima pamatyti Prahos senamiestyje: nuo ant namo šonų pakabintų drugelių su embrionais iki besisukančios galvos ar besišlapinančių vyrukų.

Į pagalbą ateina oficialus menininko puslapis, kuriame galima rasti žemėlapį su visais jo darbais: https://davidcerny.cz/map/

Menininko darbai provokuojantys, kontraversiški, dažnai susilaukiantys politinio atgarsio. Pavyzdžiui, Čekijos vyriausybė pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai ir tai įamžinti pasambė Davidą. Taip buvo sukurta statula Entropa, kurioje vaizduojamos visos ES valstybės pagal savo stereotipus. Tai labiausiai pyko bulgarai, pavaizduoti kaip sujungti turkiški tuoletai. Lietuva buvo pavaizduota kaip lėlė besišlapanti ant rytinių kaimynų.

Atrodo, menininko pagrindinė tema – visuomenės nužmoginimas / dehumanizavimas.

Dabar kai pagalvojau, nežinau, kodėl nenuėjau į jo muziejų Pragoje. Apmaudu labai. Gaila, kad šiemet neturėjau laiko pasiruošti tinkamai kelionei..

Šiaip ne taip užlipau į kalnelį, kuriame įsikūręs Letna parko alaus sodas (angl. beer garden). Alaus sode galima atsiskaityti tik grynais, todėl šią pramogą praleidau, bet kad jau tiek lipau, tai vargą nusprendžiau kompensuoti maistu.

Letna parke buvo tik viena maisto vieta – Letenský zámeček (liet. Letna rūmai).

Grybų sriuba (4 €.). – trinta pievagrybių sriuba. Skanu, bet nieko ypatingo.
Ilgai virta jautienos krūtininė su obuolių krienais ir namine bulvių koše (15 €.) – mėsa buvo sausa, labai ne kažką.

Trumpai: lietuviškai pavalgiau, brangiai ir nelabai skaniai. Nerekomenduoju, nors įvertinimai Google Žemėlapyje ir neblogi.

Man čekai – vokiški slavai. Kaip ir vokiečiai yra tiesmukiški, dalykiški, nemėgsta pašnekesių, daug šypsenų nepamatysi, o kaip slavai mėgsta arbatpinigius ir kažkiek išrietę nosį. Suprantu, turistai turėjo senai visiems atsibosti, bet kai tavo pagrindinis biudžetas ateina iš turizmo, tai galėtų kažkiek nusileisti ant žemės.

Kad ir koks aptarnavimas buvo šūdinas, arbatpinigiai praktiškai yra privalomi. Pragos centre mačiau, kaip padavėjas pykosi su klientu dėl nepaliktų arba per mažai paliktų arbatpinigių. Padavėjas tiesiai šviesiai klausė, kas buvo negerai, kas nepatiko. Ir praktiškai su kiekvienu kliento atsakymu nesutiko.
Tai dėl ramybės Rokas tiesiog palikdavo bent 10%.

Tai Praha buvo gana nesėkminga: neparagavau, ko norėjau paragauti; neuėjau, kur norėjau alučiu atsigaivinti. Vienintelė vieta, kur buvo smagu ir skanu – Lajka. Rekomenduojama 🙂
Dar buvau užsukęs į Sibeeria, bet per daug girtų rusių ir vien tik NE IPA ir hazy IPA.

Galiausiai, matyt, nebūsiu didžiausias čekiško alaus fanas. Kartumas pilsnerių patinka, ypač jeigu ateina subtiliai su poskoniu, bet prie “muilo” skonio priprasti sunku. Buvo skanių variantų, bet buvo ir labai šiaip sau. Vokišką lageriuką visada pasirinksiu vietoj čekiško pilsnerio.

Planuoti paragauti čekiški maistai:

• 🗹 – svičkova,
• ☐ – gulaš – čekiškas guliašas daugiau troškinys nei sriuba,
• ☐ – plneže brambotove knedliky Œ– celepinai?
• 🗹 – česčkova.