Arepa arba apsilankymas “El Barrio”
Nuotrauka paimta iš oficialaus “El Barrio” FB
Adresas: “Uptown Bazaar”, Kauno g. 16, Vilnius.
Arepa – duonelė/blynas iš kukurūzų miltų. Ji buvo gaminama vietinių Pietų Amerikos gyventojų jau prieš tūkstančius metų. Gamyba buvo nesudėtinga, bet užimdavo daug laiko: iš kukurūzų burbuolės išimti kukurūzai viriami apie 30 min ir paliekami mirkti per naktį, kad kukurūzas ištižtų (tam tikros gentys naudodavo citriną arba pelenus šitame procese), poto viskas sumalama ir, suformavus blyno formą, kepama arba grilinama. Skonis priklauso nuo kukurūzų rūšies (jų virš 50), kaip kukurūzas būna apdirbamas, ar kas naudojama šiame procese. 1950 m. buvo išrasti kukurūzų miltai, iš kurių iškart galėdavai formuoti ir kepti arepą, todėl gamybos procesas žiauriai sutrumpėjo ir arepa vėl išpopuliarėjo. Dabar ji yra valgoma per pusryčius, pietus ir net vakarienę.
Dėl gimtinės vardo ir tikrosios arepos pešasi dvi šalys: Venesuela ir Kolumbija. Venesueloje yra populiariausios įdarytos arepos – blynas storesnis, kad būtų galima jį prapjauti ir į vidų sudėti visą norimą gėrį: sūrį, daržoves ar mėsą. Pietų Amerikos tacos. Kolumbijoje figuruoja didesnė arepų įvairovė. Populiariausia, matyt, yra arepa paisa – blynas ne toks storas, už tai platesnis, taip pat sausesnis, dažniausiai be jokių priedų (net druskos), vartojama kaip duona, nors dažnai yra užtepamas sviestas ir sūris ant viršaus (toks sumuštinis). Aišku, šiais laikais niekas nesismulkina ir krauna ant viršaus mėsą ir viską, ko širdis užsigeidžia. Taip pat Kolumbijoje populiarios yra arepa boyacense, įdaryta varškės sūriu, ir arepa de huevo, įdaryta kiaušiniu, primena bandelę. Kiekvienas didesnis miestelis turi savo stiliaus arepas, o ir šalių sienos maisto tradicijose persipina, todėl nėra griežtų taisyklių tarp arepos iš Venesuelos ar Kolumbijos.
Arepos Vilniuje galima paragauti apsilankius “El Barrio” – mažas veganų/vegetarų restoranėlis, įsikūręs “Uptown Bazaar”. Maistą gamina vyrukas iš Venesuelos, todėl galima tikėtis, kad skonis yra kiek įmanoma autentiškas. Klaustukų galėtų nebent kelti sojos vartojimas, nes ji į Pietų Ameriką buvo atgabenta tik prieš ~100 metų.
Paprašiau, kad pagamintų tradiciškiausią arepa iš meniu esančių. Nustebau, kad gavau su sojom ir salotomis, kažkaip tikėjaus pupelių ir sūrio (?). Yra, kaip yra, tad puolu ragaut. Iš pradžių skonis keistokas – pas mane šeimoje nėra įprasta gaminti maistą iš kukurūzų miltų. Labai fainas traškus paviršius, bet arepos vidus gan blankokas, greičiausiai todėl, kad pats blynas storokas (o jis turi būti, nes kukurūzų miltai ne taip tvirtai laikosi) ir tada norisi daugiau skonių. Šviežios salotos, švelnus pomidorų padažas. Buvo skanu, bet tikėjaus kažko daugiau. Matyt, turėjo įtakos, kad arepa gan greitai atšalo, nes valgiau Veganų turgelyje, kur maistas ruošiamas lauke. Reiks apsilankyti “Uptown Bazaar”, kur palankesnės sąlygos gamybai, ir išragauti likusius variantus 🙂
