Neįprastų Alisos serialų apžvalga

“Alisa visą laik ištraukia serialus keistus, kurių be jos niekas nežiūri.”

Rokas

Ilgą laiką galvojau, kad nesu serialų žiūrėtoja. Atrodė, šią medijos formą vartoju labai saikingai – namuose net televizoriaus neturiu! Bet atsigręžus į pastaruosius metus mano peržiūrėtų serialų sąrašas išėjo visai nemažas. Bent jau pagal mano standartus. 

Pradėsiu nuo didžiausią įspūdį palikusio Tales From The Loop. Serialas susideda iš atskirų pasakojimų, vykstančių retrofuturistiniame Amerikos miestelyje. The Loop – miestelio laboratorija/fabrikas, kuris vienaip ar kitaip susijęs su visomis istorijomis, viena po kitos persipinančiomis tarpusavyje, ir detalė po detalės nupiešia miestelio vaizdą. Ramus dėstymas, idiliškos keistos gyvenvietės scenos, mokslinė mistika – nuostabu! Beje, serialą galima žiūrėti bet kokia seka, visvien galų gale makes sense. 

Vaikystėje per Nickelodeon rodydavo tokį crazy animacinį serialą The Tick. Pamenu, žiūrėdavau tik todėl, kad rytais, mano tuometine nuomone, nelabai rodydavo nieko geresnio. To paties pavadinimo TV serialas pasakoja apie keistokus superherojus ir, žinoma, blogiukus. Nors už humoro kalbama apie rimtus dalykus, kaip netektis, psichinė sveikata ir tarpasmeniniai santykiai, viskas pateikiama labai lengva forma ir dauguma situacijų artėja prie absurdiškumo ribos. Jauku prisiminti, kaip per du serialo sezonus augo ir keitėsi personažai. Kaip šiandien dieną matau Overkill šokį! Tiek daug teigiamų emocijų.

Šilta komedijinė drama – Dickinson – užbūrė devyniolikto amžiaus Amerikos samplaika su šiuolaikinės kultūros elementais. Puošnios suknios, džentelmenai, jaunuolių problemos ir, žinoma, sudėtingas Emilijos santykis su kūryba. Ir visa tai užbaigta nuostabiu (i.e. Junior Boys, Billie Eilish, Lizzo, etc.) garso takeliu. Woo!

Patriot. Tiesiog keistai įtraukiantis, epizodiškai juokingas ir kiek liūdnokas serialas. Žiūrint nuolatos išlieka jausmas, kad neaišku, kas vyksta, keičiasi veiksmo vieta, laikas. Tai pasakojama dabartiniai įvykiai, tai sugrįžtama į praeitį. Ir su kiekvienu epizodu situacija vis darosi gilesnė, klampesnė, ir, kažin, ar aiškesnė. Na ir kartas nuo karto veikėjai atsiduria itin kurioziškos situacijose, kas suteikia lengvumo. Pretty good. 

Paskutinis serialas, kuris paliko gilesnį įspūdį – Black Sails – pasakoja apie kapitoną Flintą ir piratų nuotykius dar iki Lobių Salos. Daug intrigų, politikos, mini sąjungų ir išdavysčių, kraujo ir erotikos – beveik The Game of Thrones karibuose. Įdomiai keičiasi personažai ir išlieka kompleksiškos asmenybės – nei geri, nei blogi, tiesiog kiekvienas savaip suvokia pasaulį, turi savą Naujojo Pasaulio viziją. O kaip jau jos siekia – čia ir prasideda įdomybės. Į pabaigą kažkiek pradeda kartotis situacijos, bet esminė idėja labai graži. It’s all about love!!

Dar paminėtina lengva, kiek paaugliška komedija Future Man, po kurios nebegaliu rimtai žiūrėti į Peeta Mellark. Žaidimų kūrimo kompanijos niuansai Mythic Quest Raven’s Banquet – geimeriai supras. Itin lengvas ir ypač šiltas Ted Lasso (regis, patiko net Rokui). Ir, priklauso pamatyti gyvenant Jungtinėje Karalystėje, The Crown. 

O dabar pertraukos metas. Prieš pasineriant į antrą The Mandalorian sezoną. That’s all from me!