Austrija – 4 diena
Pirmadienis, liepos 19 d. – labiausiai suplanuota ir intensyvi kelionės diena. Praktiškai visada judėjime.
Dienos planas:
- 09:28-10:02 – autobusu pasiekti St. Gilgen kaimuką.
- 10:20-13:30 – pakilti keltuvu į šalia esantį kalną, pažygiuoti pora valandų.
- 14:00-15:15 – keltu perplaukti Volfgango ežerą, pamatyti Volfgango kaimuką ir išsilaipinti Stoble.
- 15:56-16:20 – autobusas iš Stoble iki Bad Ischl.
- 16:53-20:00 – traukinys į Vieną.
- Atsipūsti viešbutyje 🙂
Zwölferhorn kalnas
Viso gero Zalcburge, buvo malonu, tačiau Roko laukia antra diena kalnuose. Tiesa, jie nėra tokie aukšti, tik ~1,5 km. aukščio, bet užtai geru oru ir visai netoli. 20 min autobusu (4,3 €) ir štai jau St. Gilgen’e. Tai vos kelis tūkstančių gyventojų turintis turistinis kaimukas, įsitaisęs prie didžiulio Volfgango ežero. Patogu ir tai, kad nuo pačio centro kyla keltas, kuris per 15 min. pakelia į kalno viršų. Diena gan griežtai suplanuota, tad kalnuose turėjau tik 2,5 val. laiko, todėl nieko nelaukiau ir jau prieš 11 val. buvau kalno viršuje.
Jau kylant keltu pasitiko Alpių kalnų nuotaika – iš tolo girdi karvių žvangaliukus. Viršuje oras gaivus, bet ir permainingas: vieną akimirką kepina karštis, o jau už kelių minučių ieškai megztuko. Beveik visą laiką buvo šilta, nelijo, todėl neturiu dėl ko skųstis.
Pasirinkau 2 km. žiedinę trasą, kurią įveikti užtenka valandos, tačiau, žinant mano fizinę formą, greičiausiai užtrukau pusantros :D. Kelias nesudėtingas, bet vis sustoji apsidaryti… tie kalnai, tie debesys.. dabar gailiuosi, kad tik dvi skubotas dienas praleidau kalnuose, reikėjo tam skirti daugiau laiko, bent jau nakvoti šalia esančiuose miesteliuose, kad galėtum skirti visą dieną, o ne kelias valandas. Ir dar geriau tiek fiziškai, tiek apranga ir įranga pasiruošti žygiams. Žinoma, kol buvau kalnuose, nebuvo laiko apgailestauti, nes galbūt todėl, kad tik antrą kartą esu kalnuose, bet viskas tiesiog atima žadą. Sėdi ant akmens, pasineri į didybę, pasijauti toks mažas.. ir nė nepastebi kaip akies kampučiuose pradeda kauptis ašaros.
Įdomu dar ir tai, kad kalnuose su tavimi visi sveikinasi. Spėju, tik vietiniai, todėl lengva atskirti turistus. Žmonių buvo nedaug, bet kai atėjo laikas leistis nuo kalno, tai žygeivių gerokai padaugėjo. Dauguma jų gerokai vyresnio amžiaus, nemažai ir su dviračiais. Visi labai geros nuotaikos, draugiški. Pensininkų porelė net pasisiūlė mane nufotografuoti 🙂
Prieš nusileidžiant reikėjo kažką ir užkąsti. Ant kalno buvo trys restoranėliai, bet aš pasirinkau mažiausią, atokesnį. Užsisakiau duonos su šiltais taukais ir spirgučiais bei arbatos. Kažką panašaus jau esu ragavęs Lenkijoje – Vroclave – kartu su Voldžiumi ir Jurgita. Tuo metu man nelabai patiko, tai buvo tiesiog juoda duona su šiltais taukais, itin riebu, užkandis prie alaus. Čia taukuose buvo daug spirgučių, kažkaip nesijautė visai riebumo. Žiauriai skaniai traškėjo spirgučiai burnoje, o ir svogūnas su daržovėmis labai tiko. Labai skanu ir itin rekomenduoju. Kai pagalvoji, tikras kalnų maistas.
Lėta ir vaizdinga kelionė į Vieną
Gaila, bet kalnuose negalėjau užsibūti. Teko 13 val leistis žemyn ir sulaukti kelto, kuris perplukdytų per Volfgango ežerą į Stobl kaimelį. Pati kelionė trunka 1 val. ir 15 min. Būtų galima daug greičiau autobusu, bet tada pati kelionė būtų ne tokia įspūdinga. Be to man dar teks sėdėti autobuse pusvalandį, po to 2,5 val traukinyje, tai laivas paįvairina keliavimą. Taip pat galima sakyti, tai buvo patyrimas iš priešingo kampo – prieš tai mačiau vaizdus iš aukštai, nuo kalno, o dabar ta pati vietovė iš apačios.
Apie likusią kelionės dalį nelabai yra ką pasakoti. Gražūs vaizdai, jaukūs kaimukai. Tiesiog keliavimas transportu gražioje aplinkoje. Vėl autobusas iki Bad Ischl miestelio, o iš jo dviem traukiniais į Vieną.
Buvo tik nerimas, kai vėlavo traukinys 10 min, o man reikėjo persėsti į kitą traukinį po 12 min., tai atrodė nebus laiko spėti tai padaryti. Laimei, vėlavo ir antrasis traukinys, todėl viskas buvo čiki.
Vakarienė Vienoje ir geriausias viešbučio kambarys gyvenime
Taigi be nuotykių 20 val pasiekiau Vieną ir nusprendžiau iškart keliauti į viešbutį ir ten pailsėti. Jaučiausi alkanas, pavargęs, tai nebenorėjau nieko mandro centre planuotis.
Jau buvau metro ir Vienos susisiekimų guru, todėl už pusvalandžio buvau Superbud viešbutyje. Viešbutis yra įsikūręs moderniame šiuolaikiniame rajone visai netoli atrakcijonų parko. Tai miegoti netrukdė, nes atrakcijonai dirba tik iki 10 vakaro. Pats rajonas ir viešbutis tokia super chill vieta. Toks mixas modernios architektūros ir oldschool‘inio interjero: senų komiksų knygos, senoviniai televizoriai ant sienos, kosmonautas, apšvietimas, muzika… po varginančių dienų tai buvo pats tas.
Kamabrį, kuriame gyvenau, galite pamatyti video. Geriausias viešbučio kambarys, kokį tik esu turėjęs 🙂
O vakarienei tame pačiame viešbutyje įsikūrusioje valgyklėlėje gavau grillintą sumuštinį su pastrami mėsa. Na ir alaus 😀 Berniukas, kuris aptarnavo ir kepė sumuštinį, buvo labai malonus ir paslaugus. Į mane visada kreipėsi draugu 😀 ar gali būt geriau.
Dar toks mini pastebėjimas, kad Austrijoje viešbučiuose rodo ir kinų, ir rusų propogandinius kanalus. Normalu, vienu žodžiu.