Austrija – 5 diena

Friedensreich Hundertwasser (1928-2000) – austrų kilmės tapytojas, architektas ir gamtos apsaugos aktyvistas. Jaunystė dėl vyravusio nacių rėžimo menininkui ir jo žydei motinai buvo itin sudėtinga. Norint apsaugoti berniuką, menininkas buvo 9 metų pakrikštytas ir net buvo įstojęs į Hitlerio jaunimo organizaciją. Tai veikė kaip priedanga, nes tėvas buvo krikščionis. Vis gi 1943 metais apie 70 jo giminių buvo išvežti ir mirė koncentracijos stovyklose, o pačiam Friedensreich su motina teko gyventi Vienos rūsiuose tiek karo, tiek Rusijos okupacijos metais.

Nuo pat vaikystės menininkas pasižymėjo keistomis spalvų paletėmis, o subrendęs kaip menininkas dažnai pasisakydavo prieš standartines meno mokyklas. Pasak jo, piešiniuose turėtų atsiskleisti dvasiškumas, tikėjimas, o ne realistiškumas, todėl jo darbuose neretai sutinkami spiralės elementai, nėra tiesių linijų.

“The straight line is godless and immoral.”

Friedensreich Hundertwasser

Vėlesniais gyvenimo metais austras svariai prisidėjo ir prie gamtosaugos. Pagrindinę idėją būtų galima įvardinti kaip teritorijos grąžinimą gamtai. Tai galima įgyvendinti apsodinus stogus medžiais ir “medžiais-nuomininkais” – už lango paliekama kokio vieno kvadratinio metro erdvė medžiui augti, todėl langas atitraukiamas atgal. Taip netenkama erdvės name, tarsi išnuomuoji mažą plotą medžiui, bet šis užtai gamina deguonį, surenka dulkes, sumažina triukšmą ir net grįžta gyvūnija.

Nelygios grindys – dar vienas iš Hundertwasser architektūros požymių. Gamtoje nėra lygių paviršių, o mieste žmogus priverstas vaikščioti cementu ar asfaltu. Taip prarandamas ryšys su gamta, lytėjimo pojūtis kojose.

“The uneven walkway becomes a symphony, it is a melody for the feet.”

Friedensreich Hundertwasser

Po muziejaus reikia ir pasistiprinti. Tuo tikslu nusprendžiau aplankyti 7 Stern Bräu restoraną, kuris pats verda tradicinį alų, o be alaus tikrai bus ir maisto.

Maisto meniu nesužavėjo, tad pasiėmiau Vienos dešrelę. Nelabai ką sakė pats pavadinimas, todėl pasinaudojus Google išaiškėjo, kad čia tiesiog Frankfurto dešrelė. Nieko unikalaus ir išskirtinio susijusio su Austrija. Tai nors dešrelė buvo visai ir skani, vis tiek liko toks nusivylimo kartėlis.

Teko nusivilti ir alumi. Reklamuojamas kaip legendinis dūminis alus, beveik atitinka Bambergo tradicijas, tačiau dūmas buvo vos juntamas, jokio degėsio.

Padavėjas grąžos ir nė nesvarstė atnešt, pats nusprendė, kad čia iškart su arbatpinigiais.. Kainos irgi vienos iš didesnių, todėl vieta NEREKOMENDUOJAMA.

Padėti pamiršti pietų nesėkmę nuslinkau į pačiame Vienos centre stovinti Pasaulio muziejų (Weltmuseum). Tai yra didžiausias antropologinis muziejus Vienoje ir įsikūręs Hofburgo imperatoriaus rūmuose.

Trys didžiuliai aukštai ir tūkstančiai eksponatų apimantys visus žemynus. Didžiausią kolekcijos dalį sudaro vietinės reikšmės eksponatai kaip imperijos armijos šarvai ir ginklai arba medžioklės įrankiai, bet daug įdomesni daiktai yra iš kitų žemynų.

Muziejus išsiskiria ir tuo, kad drąsiai kalba apie praeitį ir pripažįsta, kad dalis eksponatų buvo gauti nepagirtinais būdais. Tam yra skirta net visa salė. Visi žino ir yra prikurta begalė memu, kaip Didžiosios Britanijos muziejai yra sukaupė didžiausias kolekcijas, tačiau šie vis dar pasislėpę po tylos siena.

Praėjau vos 1/3 muziejaus ir privargau. Daug informacijos, didžiausios salės, nėra suoliukų prisėsti pailsėti… vienu žodžiu daug visko. Supratau, kad tokie muziejai gal nebe man. Labiau žavi mažesni, sukoncentruoti viena tematika. Taip pat modernūs muziejai yra visa galva aukščiau. Čia tiesiog sustatyti eksponatai ir tekstas šalia, o moderniuose būna pateikta ne tik informacija, bet ir animacijos ekranuose, taip pat apšvietimas ir garsai sukuria kitą nuotaiką. Per daug gal statikos. Man kaip ir mene jau daugiau norisi visų pojūčių – meno instaliacijų, o ne tik pamatyti paveikslą ant sienos.

Deja, bet beveik visos nuotraukos nesigavo, nes patalpose yra gan tamsu, o fotografuoti su žaibu negalima. Taip pat viskas po stiklu, todėl nuotraukose pilna atspindžių. Žinoma, gali būti, kad tiesiog Rokas nemoka fotografuoti.

Grįžtant atgal į viešbutį reikėjo aplankyti ir atrakcionų parką. Iš tiesų žaisminga atmosfera nuteikia itin pozityviai, kad ir kiek viskas ne tavo amžiui atrodytų. Gaila, kad kai mazgis buvau, tokių dalykų nebuvo.

Atrakcionų parke yra šeši siaubo atrakcionai. Penki iš jų yra traukinuko tipo, kur tiesiog įsėdi į vežimėlį, važiuojant kas nors numeta kokią lėlę prieš akis ir todėl turėtų būti “baisu”, bet vienas atrakcionas buvo, kur galėjai pats vaikščioti. Tai vat į jį ir planavau nueiti.

Priėjau prie įėjimo, jau pirksiu bilietą, kai iš namo išėjo penki kokių šešių metų vaikai. Visi atsipūtę, tarsi nieko tokio nebūtų buvę… tai į atrakcioną ir nebeėjau 😀

Ir šiaip, kai į vaikams ar jaunimui skirtą atrakcioną eini keli suaugę arba vyresnis vyrukas su vaikais atrodo vienaip, nei kai į jį pakliūti bando vienas barzdotas senis. Iš šono mažų mažiausiai įtartinai atrodo. Bent jau man toks susidarė įspūdis, todėl nors ir noro buvo, bet taip nei į vieną atrakcioną ir nenuėjau. Savo sprendimus bandžiau dar pateisinti kaina – atrakcionai kainavo nuo 4-6 eurų, o trukmė jų kokia viena minutė.

Viename iš atrakcionų parko dešrelių kioskų radau debreziner dešrelę (pagal vengrų miestą Debreceną)!

Tai Austrijos-Vengrijos imperijos palikimas. Ji populiari ne Austrijoje ar Vengrijoje, bet ir šalia esančioje šalyse: šiaurės Italijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje ir pan.

Dešrelė gaminama iš kiaulienos ir būna stipriai pagardinta paprika. Šiuo atveju buvo truputi ir rūkyta, nors tai nėra įprasta. Pateikta kaip priklauso su juoda duona ir garstyčiomis. Nežinau tik kiek į temą yra kečiupas.

Skanus ir patogus greitas užkandis. Be to paragavau visų planuotų dešrelių, tai vienas iš Austrijos planų įgyvendintas :-).

Šiandien valgiau vien tik užkandžius ir dešreles, tad užsukau į viešbučio kavinuką kuom nors pasistiprinti. Tas pats iš vakar vaikinukas pasiūlė pagaminti tikrą austrišką patiekalą.

– I can make you two eggs in a bowl!

Sutikau, maniau, kad kiaušinius kaip nors ten suplaks, gausis kažkoks kiaušininis keksas, o gavau tiesiog du virtus kiaušinius 😀 . Na nors kiaušiniai buvo pusiau skysti, kas cool. Lengva vakarienė ir atgal į viešbučio kambarį.