2021-ųjų siaubo filmų top 11

11. A Classic Horror Story

Režisierius: Roberto De Feo / Paolo Strippoli

Šalis: Italija

Žymės: mystery / revenge

Penkių keliautojų autobusiukas atsitrenkia į pakelės medį. Atsibudę personažai pastebi, kad jie randasi ne prie kelio, o miško vidury šalia paslaptingo medinio namo.

Šiemet nusprendžiau įtraukti 11-tą paguodos vietą. Labai retai išeina “normalūs” tik Netflix platformai skirti filmai. Kai pagaliau toks pasirodo, tai kritikai ir žiūrovai sudeda į šuns dienas. Po to tie patys ekspertai renka “Quiet Place II” kone geriausiu metų siaubo filmu (čia atskira tema rage‘inimui).

Filmas nėra šedevras, bet tikrai žiūrimas. Nėra jump scare‘ų, personažai tik pora kartų pasirinko keistus ir neįtikinamus sprendimus, filme taip pat pakanka atmosferos ir stilistikos. Nors siužetas gan nuspėjamas, bet vis gali įsitraukti į istoriją ir svarstyti priežastis, kas vyksta. Taip pat filmo pabaigoje yra twist‘as su gan saldžiu keršto poskoniu.

10. Caveat

Režisierius: Damian Mc Carthy (debiutas)

Šalis: Jungtinė Karalystė

Žymės: thriller / mystery / supernatural

Isaac’as sutinka atokioje saloje prižiūrėti nestabilios psichikos merginą vardu Olgą. Ji bijo būti užpulta, todėl dėl saugumo vyrukas prirakinamas prie grandinės.

Smagus oldschool vibe. Stilistika ir spalvos labai primena “Possum”. Itin gerai perteikta klaustrofobija: personažų veidai pateikti stambiu profiliu, siauri koridoriai, maži kambariukai ir tamsios spalvos. Visai neblogai išlaikyta ir mistika, iki pat galo verčia spėlioti, kas vyksta, kuris veikėjas meluoja. Nors filmas ir mažo biudžeto, bet praktiniai efektai vaizdo negadina.

Kaip neretai būna su indie filmais, tempas – galbūt didžiausias filmo trūkumas. Pradžioje žiūrovas gan greitai yra įtraukiamas į įvykių sūkurį, tačiau filmo viduryje veiksmas kažkiek sustoja. Taip pat ne viskas yra paaiškinta ar turi prasmę, pavyzdžiui scenos su kiškiu atrodo itin kraupiai, bet po pusės filmo kiškis dingsta ir lieka neaišku, kodėl mergina jį tampėsi ir ar tai turėjo kažkokią prasmę. Atrodo,

9. The Medium

Režisierius: Banjong Pisanthanakun

Šalis: Tailandas / Pietų Korėja

Žymės: mockumentary / supernatural

Dokumentinio filmo kūrėjai atvyksta į Tailando provinciją filmuoti šeimos, kurios moteris iš kartos į kartą apsėda vietinė deivė Ba Yan.

Ne itin mėgstu found footage ir mockumentary filmų, bet šį verta pamatyti. Žinoma, filmas labiausiai žavi unikalia pietryčių Azijos kultūra, kurią pažinti galime stebėdami šamanės Mink kasdienybę. Problemų ašis – atsiribojimas nuo senųjų tradicijų. Filmui svorio prideda ir pagrindinės personažės natūralumas ir savotiškai artumas.

Deja, paskutinis trečdalis filmo dėmesį nuo pagrindinio personažo nukreipia kitur. Filmas tampa gan standartiniu apsėdimo filmu ir nieko naujo ar unikalaus nebepasiūlo.

8. Titane

Režisierius: Julia Ducournau (Raw)

Šalis: Prancūzija / Belgija

Žymės: drama / psychological-thriller / body horror(?)

Serijinė žudikė bėgdama nuo policijos apsimeta prieš 10 metų dingusio pagyvenusio gaisrininko sūnumi. Situacija pasunkina ir tai, kad po pasiknepčinimo su mašina (taip, su mašina) merginos organizmas pradeda sparčiai keistis.

Matyt, labiausiai kritikų liaupsinamas praeitų metų filmas. Tai yra priešingų jausmų provokacija. Pagrindinė veikėja yra serijinė žudikė, kuri atliko daugybę sunkiai morališkai pateisinamų nusikaltimų, bet tuo pačiu tarsi bandoma parodyti ir jos emocinį pažeidžiamumą, tėviško ryškio poreikį, taip žiūrovui sukeliant tiek gailesčio, tiek pykčio emocijas. Abiejų aktorių darbas atliktas nepriekaištingai, taip pat yra įdomių vizualinių sprendimų.

Emociniu lygmeniu filmas man neveikė. Kad ir koks atskleistas trapus ir jautriai gilus ryšys tarp abiejų pagrindinių personažų, kad ir kokią išgyveno savęs pažinimo ir vidinio išsilaisvinimo kelionę, vis sunku pateisinti žudikės veiksmus ir jausti bent menkiausią gailestį.

7. My Heart Can’t Beat Unless You Tell It To

Režisierius: Jonathan Cuartas (debiutas)

Šalis: JAV

Žymės: drama

Brolis Dwight su sese Jessie bando pasirūpinti sunkiai sergančiu jaunėliu broliu Thomas, kuris be šviežio kraujo ilgai neišgyvens.

Vienas natūralesnių filmų apie vampyrus, išėjusių per kelis paskutinius metus. Matyt, būtų galima palyginti su “Let the right one in”, jeigu istorija suktųsi apie prižiūrėtoją ir su kokiomis dilemomis jis susiduria. Kitaip sakant, vampyrizmas yra tik fonas, bet ne pagrindinė tema. Daug laiko skiriama atskleisti Dwight’o vidinėms dilemoms, santykiams tarp šeimos narių ir kasdieniai rutinai. Įtikinami personažai ir nebloga kinematografija.

Atlikta viskas gerai ir tvarkingai, bet kaip ir nieko naujo. Viskas kažkur jau matyta.

6. Last Night in Soho

Režisierius: Edgar Wright (Shaun of the Dead, Hot Fuzz, The World’s End, Scott Pilgrim vs. the World, Baby Driver)

Šalis: Jungtinė Karalystė

Žymės: mystery / supernatural

Eloise svajoja tapti mados dizainere ir įkvėpimo semiasi sapnuose, per kuriuos nusikelia į 1960-tuosius. Deja, lankymasis praeityje turi savo kainą.

Edgar Wright visada pasižymėjo humoro įkamponavimu į skirtingus žanrus, todėl nors šiame filme jo palyginus ne daug, bet vis išlaiko lengvą toną ypač pirmoje filmo dalyje. Kaip ir pridera istorijai, besisukančiai apie madą, filmas yra be galo stilingas: gyvos ryškios spalvos, 60-ųjų stilius ir atmosfera, neįprastu kampu atlikti kadrai. Prie kokybės prisidėjo ir visi aktoriai, kurie atliko stulbinantį darbą.

Istorija kažkiek primena detektyvą ir iki pat pabaigos išlaikoma paslaptis. Silpniausiai atrodė dvasių dizainas, per daug standartinis. Kaip tokiam stilingam filmui būvo galima kažką ir įdomiau sugalvoti, kita vertus, jis vis tiek buvo efektyvus. Taip pat kažkiek yra pabodusios šeimos gerovės ir stiprios moters idėjos.

5. Vicious Fun

Režisierius: Cody Calahan (The Oak Room)

Šalis: Kanada

Žymės: comedy

Joel netyčia per klaidą pakliūna į serijinių žudikų susirinkimą.

Žiūrėjau kartu su Voldžiumi ir, nors filmas turi daug trūkumų, prireikė laiko įsibegėti, galiausiai smagiai praleidome laiką. Tiesiog buvo juokinga, o tai svarbiausi komedijoje. Matyt, pataikė į mūsų humoro lentynėlę. Praktiškai filmas laikosi dėl pagalbinių personažų – serijinių žudikų ir policininkų (policininkai vapšie zjbs :D).

Pagrindinė filmo problema – pagrindinis personažas. Sunku pasakyti, ar čia aktorius kaltas ar režisieriaus nurodymai, bet pagrindinio veikėjo personažas erzinantis, humoras lėkštas, visiškas šmikis, praktiškai laukdavai, kada scenos su juo pasibaigs.

4. Malignant

Režisierius: James Wan (Saw, Conjuring 1+2)

Šalis: JAV / Kinija

Žymės: giallo (tribute to 70s bad italian horror)

Smurtaujantis vyras Madison galvą gerokai stukteli į sieną ir nuo to laiko moteris pradeda matyti siaubingus vaizdus, kurie pasirodo nėra tik jos fantazijos vaisius, bet kraupi realybė.

Visiškai nepanašus į kitus James Wan kūrinius (Saw, Conjuring 1+2). Iš pradžių filmas visai nepatiko: chaotiškas veiksmas, keista vaidyba, žemos kokybės efektai. Ir tik gerokai filmui įpusėjus supranti, kad čia nėra greitas būdas režisieriui susirinkti pinigėlius ir visi sprendimai yra pasirinkti tyčia. Tai yra duoklė italų 70-tųjų trilerių ir siaubo B-filmams (dar kitaip vadinamiesm giallo), kuriuos James Wang jaunystėje itin mėgo. Kai pradedi žiūrėti į filmą kitomis akimis, daug lengviau tampa juo mėgautis (daug wtf momentų ir juoko). Visai smagus tas neaiškumo jausmas. Padeda ir tai, kad filmo pabaigoje viskas gan daugmaž logiškai susiriša. Taip pat veiksmo scena policijos nuovadoje yra irgi kažkas įsimintino.

Filmas iš principo yra skirtas tik siaubo filmų asams. Paprastas žiūrovas ir net didelė dalis kritikų liks nesupratę. Greičiausiai nesulauks net trečio akto. Kita vertus, iš visų topo filmų, būtent šis greičiausiai greitu metu turės kultinio statusą 🙂

3. Lamb

Režisierius: Valdimar Jóhannsson (debiutas)

Šalis: Islandija / Lenkija / Švedija

Žymės: drama / folk

Islandijos laukuose gyvenanti šeima niekaip negali susilaukti vaikų. Vieną dieną avis susilaukia netikėto naujagimio.

Studio A24 darbas, todėl, kaip ir galima tikėtis, tai gan neįprastas arthouse filmas. Režisierius yra dirbęs prieš tai su kinematografija, todėl filmas yra nerealiai gražus. Kita vertus, Islandijoje nėra sunku viską gražiai pateikti. Juostos pagrindinės temos yra vienatvė ir neviltis. Istorija yra pasakojama emociniu lygmeniu, todėl sudėtingo ir gilaus siužeto čia nėra. Filme žodžių nedaug, leidžiama žiūrovui iš lėto pasinerti į atmosferą. Žiauriai patiko, kad skiriama nemažai dėmesio ir humanizmo idėjoms, kurios neramiam filmui suteikia taip trūkstamo pozityvo. Taip pat reikia paminėti, kad vaidybai sunku rasti priekaištų.

Palyginus nemažai yra komentarų, kad filmas buvo juokingas. Šito niekaip nesuprantu. Galbūt filmas per daug remiasi žiūrovo empatija ir subtilesnėmis emocijomis, todėl sunkiau suprantamas ir tuo pačiu nėra kiekvienam.

2. The Night House

Režisierius: David Bruckner (The Signal, The Ritual)

Šalis: Jungtinė Karalystė / JAV

Žymės: mystery / supernatural

Nesenai palaidojusi vyrą, Beth grįžta į namą prie ežero išgyventi netektį ir sielvartą. Knisdamasi po mirusiojo daiktus moteris atranda netikėtas paslaptis.

David Bruckner pateikė dar vieną nuostabiai gražų ir techniškai nepriekaištingą filmą. Tai, matyt, labiausiai filmų megėjams suprantama ir prieinama juosta praeitais metais.

Labiausiai patiko pirmas aktas, kuriame pagrindinė aktorė Rebecca Hall turėjo galimybę parodyti savo klasę. Retai pamatysi taip realistiškai pavaizduotą sielvartą. Vien ko vertos scenos mokykloje ir bare. Taip pat juosta turi geriausią praeitų metų (galbūt net ir dešimtmečio) jump scare sceną.

Filmo pabaiga daugiausia žavi vizualiniais sprendimais, pasižyminčiais protingai sudėliotais baldais ir linijomis. Kita vertus nuo vidurio filmas kažkiek įsipaišo į stereotipinius filmo rėmus, viskas tarsi “pagal vadovėlį”.

Kol kas visi David Bruckner filmai nenuvylė, tai galima tikėtis, kad “Hellraiser” remake‘o irgi nesudirbs, nors kai pinhead’as bus moteris, tai..

1. De Uskyldige / The Innocents

Režisierius: Eskil Vogt

Šalis: Norvegija / Švedija / Danija / Suomija / Jungtinė Karalystė

Žymės: drama

Vieną saulėtą vasaros dieną Skandinavijos miestelyje vaikai atranda turintys super galių.

Daugiausia emocijų sukėlęs siaubo filmas.

Vaikai mato ir suvokia pasaulį kitaip nei suaugusieji. Jų moralės kompasas, kurį įtakoja egocentrizmas ir tėvai, dar tik formuojasi. Vaikai iš prigimties yra smalsūs, o dėl empatijos stokos bei savo veiksmų pasekmių nesuvokimo neretai dar ir žiaurūs.

Skandinaviško minimalizmo pavyzdys su gan neįprasta melancholiška spalvų palete. Puiki kinematografija, kiekvienas kadras turi prasmę. Nors siužetas sukasi apie neįprastas galias, bet filmas dvelkia realizmu dėl gvildenamų natūralių ir visiems suprantamų socialinių temų. Pirma filmo pusė gan lėta, bet, manau, kad kitaip šios istorijos nepapasakosi, prarastų daug svorio. Šiais laikais gerais vaikais-aktoriais nebenustebinsi, bet reikia pagirti jaunuosius aktorius, kurie atliko nuostabų darbą.

Filmo siužetas nuspėjamas, todėl intrigų ir istorijos vingrybių fanai nusivils.