2022-ųjų siaubo filmų top 10

2022-ųjų siaubo filmų top 10

Ir vėl kritikai su fanais krykštauna, kokie buvo šaunūs metai siaubo filmams. Gal ir neblogai turėti tiek optimizmo… Deja, metai silpnesni nei buvę 2021-ieji, kurie irgi buvo gan šiaip sau (o lyginti su 2020-tais net neverta). Kai pagalvoji – nekeista, nes Europa ir ypač britai nelabai ką pateikė praeitais metais. Tope vyrauja amerikiečių holyvudiniai filmai.

Gan ryškus top penketukas. Gal buvo galima tik top 5 daryti, bet laikomės tradicijų.

Vis dar problema su filmų pabaigomis. Laiko trūkumas?

Kiti filmai, kuriuos galima pasižiūrėti: Hellraiser, Maloch, Crimes of the Future ir Bodies bodies bodies.

Peržiūrėtas 61 siaubo filmas.


© oficialus plakatas

10. Ostatnia wieczerza / Hellhole

Režisierius: Bartosz M. Kowalski

Šalis: Lenkija

Žymės: mystery / occult

Jaunas policininkas slapta atvyksta į atokų vienuolyną tirti žmonių dingimų.

Visai smagus lenkų detektyvas, kažkiek primenantis lovecraft’o scenarijus. Siužetas nuspėjamas, bet tai kompensuojama puikia atmosfera. Atrodo, filmuojant buvo naudojama tik natūrali ir žvakių šviesa. Aktoriai atliko darbą puikiai: įtikinama vaidyba ir tikroviški, ne blankūs personažai. Keistoka buvo matyti ir visai neblogus efektus. O vyšnaitė ant torto – įsimintina pabaiga. Vienas iš retų siaubo filmų, po kurio nelieka kartaus poskonio.


© oficialus plakatas

9. Deadstream

Režisierius: Joseph Winter, Vanessa Winter

Šalis: JAV/ Jungtinė Karalystė

Žymės: “found footage” / supernatural / comedy

Interneto garsenybė, norėdama pritraukti daugiau sekėjų, nusprendžia tiesioginę transliaciją atlikti besivaidenančiame name.

Geriausias praeitų metų “rastos kameros” tipo filmas.

Galbūt labiausiai užkietėjusių siaubo fanų liaupsinamas praeitų metų filmas. Suprantu kodėl – su mažu biudžetu į žanrą sugebėjo įnešti naujų ir gaivių įdėjų. Nemažai kas lygina su “Evil Dead” filmu, kur irgi miško glūdumoje esančiame name pagrindinis herojus chaotiškomis ir juokingomis situacijomis bando išgyventi ir susidoroti su antgamtinėmis jėgomis.

Suprantu, kad į filmus ateina šių laikų technologijos ir senesnių filmų scenarijai pritaikomi šiems laikams. Tas pats buvo kai atsirado mobilieji telefonai ir internetas. Filmų kūrėjai turi gerai įvertinti technologijas, nes žiūrovas nesupras, negi personažas negalėjo pasišviesti mobiliu telefonu ar pa’google’inti? Technologijų evoliuciją ir įtaką siužetuose galima matyti skirtingo laikmečio zombių apokalipsėse, slasheriuose ir visur kitur. Tokiu būdu filmas aktualus šiuo metu ir pritraukiama naujausia žiūrovų karta. Suprantu visa tai… bet šiuolaikinės techologijos, livestream‘ai, influenceriai, Z kartos aktualios man tiesiog nėra įdomios (ir juokingos). Aktorius puikiai suvaidino emociškai perdėtus ir neįtikinamus influencerių livestreamus, bet su laiku tiesiog pavargsti žiūrėti.


© Sam Dunn

8. Nope

Režisierius: Jordan Peele (kiti filmai “Get Out”, “Us”)

Šalis: Kanada, Japonija ir JAV

Žymės: mystery

Po tėvo mirties broliui su sese sunkiai sekasi išlaikyti rančą, todėl išlipti iš skolų jie nusprendžia nufilmuoti neatpažintą skraidantį objektą.

Jordan Peele visada turi gerų idėjų, neretai paremtų jo vaikystės fobijomis, bet jas ne visada lengva suprasti ne juodukui ir ne amerikiečiui.

Kaip įprasta Peele filmams, įspūdinga kinematografija, unikalūs ir gerai parašyti personažai, juos perteikiančių aktorių vaidybą yra įtraukianti. Šį kartą filmo tempas neišlaikytas – antras aktas per ilgas ir tiesiog nuobodus. Gan ansktyvas “paslapties” atskleidimas irgi padaro filmą nuobodesnį. Ir dar kažkodėl filmas dvi valandos.

Jeigu atvirai, tai nelabai supratau, ką norėjo Jordan šiuo filmu pasakyti. Gal būt tai tiesiog sci-fi UFO 50s tribute. Silpniausias filmas iš trejeto.


© oficialus plakatas

7. You won’t be alone

Režisierius: Goran Stolevski

Šalis: Serbija / Australija / Jungtinė Karalystė

Žymės: drama / folk / art house

Nuošaliame Makedonijos kaime senovinės dvasios ragana paversta mergina bando suprasti, ką reiškia būti žmogumi.

Art-house filmai visada susilaukia daug neapykantos – šis ne išimtis.

Juostoje yra vaizduojama jaunos paauglės, kuri visą savo gyvenimą buvo izoliuota ir laikoma narve, o po to paversta ragana, brendimo istorija (angl. coming-of-age). Tapus ragana pagrindinė personažė įsikūnyja į vis naują asmenį ir taip per jį bando pažinti žmones, vyraujančias socialines normas ir jos ydas.

Filmas net ir man per lėtas. Nors su kiekvienu nauju įsikūnijumu atskleidžiamos vis naujos žmonijos savybės ir skiriama nemažai laiko makedoniečių kultūrai, bet išlaikyti dėmesį buvo gan sunku. Nėra emocinio ryšio su pagrindine veikėja, kartu su ja esi tiesiog stebėtojas. Filmo varikliukas gali būti ir analitinis, o ne emocinis, bet tada sunku išlaikyti žiūrovą dvi valandas (ypač kai daug filler‘ių). Gal galima buvo geriau atsirinkti ką rodyti, pavyzdžiui, ar tikrai filmui svarbi eilės vyrukų masturbavimosi scena prie ežero.

Žiūrėjome kartu su Voldžium ( <3 ), ir, kai filmas pasibaigė, man jis ne itin patiko, bet laikui praėjus labiau vertini režisieriaus viziją. Yra stiprių ir jautrių vietų.

Nežinau ar siaubo filmas, gal daugiau drama.


© oficialus plakatas

6. X

Režisierius: Ti West

Šalis: JAV/ Kanada

Žymės: slasher

Mažos pornografinių filmų studijos kolektyvas atvyksta filmuoti naujo hito į išsinuomuotą pensininkų vilą. Pasirodo, senukai ne tik nebus išvykę, bet ir nėra labai pateninkti studijos veikla.

Odė klasikiniams 70-tųjų slasher‘iams – su tokiais pat kvailokais personažų sprendimais, bet protingesniu pastatymu.

Pirmas filmas iš trilogijos (antras filmas “Pearl” jau išėjęs). Fanai liaupsina pagrindinę aktorę Mia Goth, ypač jos vaidybą antrame filme (praktiškai dėl 5 min. monologo), bet man filmas laikosi grynai ant pagrindinių blogiukų. Nėra jie kažkuo novatoriški, bet kažkaip sugeba sukurti nepatogiai juokingas situacijas. O Mia visuose filmuose vienoda.

Filmas gražiai pastatytas, įdomiai parinktos spalvos, bet gražia kinematorgafija jau sunkiai nustebinsi. Kaip priklauso 70-tiesiems – yra nuogybių – nekenkia. Keletas įsimintinų mirčių ir galiausiai, nors juosta ir nieko naujo mandro nepatiekė, bet lengvai susižiūrėjo.


© oficialus plakatas

5. Men

Režisierius: Alex Garland (kiti filmai: “Ex Machine” ir “Annihilation”)

Šalis: Jungtinė Karalystė

Žymės: mystery / supernatural

Po nelaimingo atsitikimo Harper sunkiai susitvarko su savo mintimis, todėl pailsėti, nurimti ir išvalyti galvą išvykstą į nuošalų Anglijos kaimelį. Deja, ir čia idilija neilgai trunka, ir Harper tenka pradėti akistatą su savo baimėmis.

Iš supuvuių pamidorų įvertinimo galima matyti, kad nelabai žiūrovams patiko filmas :D. Kažkiek suprantu… studija A24, pavadinimas fokusuoja į vyrus, tai automatiškai nusiteiki, kad filmas bus pilnas woke idėjų, visi vyrai blogi ir debilai, bus prievarta grūdamos lygybės įdėjos ir pan šūdas. Visur tik propoganda!! Tai aš to filme neradau.

Filmo idėja – atskleisti traumuotos moters pasaulėžiūrą. Tai natūralu, kad jos akimis visi vyrai atrodys gąsdinančiai ir vienodai. Čia labai gerą vaidmenį altiko Rory Kinnear, kuris suvaidino dauguma vyrų vaidmenų. Jeigu filmas bus apie išprievartautą berniuką, tai irgi sakytume, kad filmas bando įteikti, jog visi vyrai pedo. Atrodo, kad tam tikros temos yra dar nesuprantamos arba taboo.

Alex Garlando visi filmai stulbinančiai gražūs. Prie bendros kokybės stipriai prisideda ir galbūt geriausias praeitų metų garso takelis. O laurus, kaip nekeista, nuskina įtikinama Jessie Buckley vaidyba (šiaip abu pagrindiniai akoriai nerealiai pasirodė). Filmas kupinas simbolizmo / mitologijos, todėl kam patinka tokie dalykai liks nenusivylęs.

Žinoma, juostoje neapseita be trūkumų. Galima būtų kibti prie filmo tempo, prie įvykių sąlygų susiformavimo tik todėl, kad to reikia scenarijui. Pirmas ir antras aktai yra belekaip baigūs ir nejaukūs (vien tunelio scena), tai trečias aktas yra optimaliai fucked up, kad galvoji jog galbūt kažkiek ir persistengė režisierius (gal net ir daugiau nei kažkiek). Kita vertus, šio filmo scenas prisimenu vienas iš ryškiausių.

Dar vienas man smagu faktas – režisierius yra vyras.


© oficialus plakatas

4. What Josiah saw

Režisierius: Vincent Grashaw

Šalis: JAV

Žymės: thriller / mystery

Po dviejų dešimtmečių Eli ir Marija grįžta į kaimo sodybą parduoti ūkį, kuriame vis dar gyvena tėvas ir jauniausias brolis. Pardavimo kaina – praeities nuodėmės.

Filmas sudaro 4 skirtingos dalys, atskleidžiančios smurtaujančios šeimos įtaką vaikų gyvenimams. Žiauriai gerai parašytas darbas. Kas reta siaubo filmuose, personažai yra išreikšti kaip asmenybės ir dėl to nuoširdžiai rūpi, kas atsitiks. Visa tai padeda atskleisti fenomenalūs aktoriai. Filmas sukonstruotas per dialogus ir dinamika tarp personažų. Siužėto vingiai nuspėjami, bet vis tiek nejaukūs. Galiausiai filmo pabaigoje visi taškai susideda ant “i” ir kitokios pabaigos, matyt, nebuvo galima tikėtis.

Išaiškėjus visiems siužėto vingiams, tam tikri kadrai buvo beprasmi arba bent jau man nesuprantami, pvz. Josiah atsibudimas ir pamatymas vaiduoklio.

Nemažai kritikų priskiria filmą “folk” siaubo filmams, bet nepamiršk, Rokai, ingoruoti juos.


© creepyduckdesign

3. The Black Phone

Režisierius: Scott Derrickson

Šalis: JAV

Žymės: thriller

Serijinis vaikų žudikas pagrobia 13-metį Finney ir uždaro jį į rusį, kuriame vaikas pradeda gauti skambučius iš buvusių žudiko aukų į sugedusį telefoną.

Patinka Rokui siaubo filmai, kur pagrindiniai personažai yra vaikai ir jie visais įmanomais būdais kovoja prieš blogį. Iš principo žinai, kad filmas baigsis teigiamai ir galėsi ramiau miegoti :D.

Daug gėrio šioje juostoje, pradedant nuo unikalaus intro ir užbaigiant kameros darbu su spalvų dinamika. Ethan Hawke perteiktas vaikų pagrobėjas tikrai išliks visų laikų siaubo filmų kultinių blogiukų sąraše (ir visos tos skirtingos kaukės!). Labai patinka intriguojantis setting‘as ir įtampos išlaikymas viso filmo metu.

Šiais laikais esame matę nemažai nerealių vaikų aktorystės pavyzdžių, todėl vaikų aktorių kartelė yra gerokai aukščiau nei, tarkime, buvo prieš 20 metų. Deja, vaikų vaidyba šiame filma yra tik vidutiniška, ne visada įtikinama.

Toks lengvas, širdies nespaudžiantis siaubo filmams. Galima drąsiai visiems rekomenduoti.


© Phil Shelly

2. The Menu

Režisierius: Mark Mylod

Šalis: JAV

Žymės: satire

Garsus gurmanų virtuvės šefas Julian Slowik paruošė išskirtinį degustacinį meniu įtakingai ir pasiturinčiai visuomenės grietinėlei.

Satyra apie maisto industriją: maisto kritikus, šefus ir maisto kultūrą. Humoras skoningas ir ganėtinai intelektualus su tam tikromis liūdesnio natomis, todėl filmą pasižiūrėjus dar yra apie ką pagalvoti. Žinoma, būtų galima dar labiau gilintis į visuomenės šiuolaikinį santykį su menu, koks jis iškreiptas ir dažnai praradęs širdį, bet čia satyrinis siaubo filmas, o ne psichologinė dramą, tad reik tinkamai nusistatyti lukesčius.

Režisūra, aktorių vaidyba ir dialogai auksčiausios klasės. Anya Taylor Joy su kiekvienu filmu nusipelno vis daugiau mano pagarbos, o Ralph Fiennes eilinį syki idealiai ir ne vienapusiškai perteikė pagrindinį šefą. Jeigu restorano lankytojai pasižymi viena ryškia charakteristika, tai pagrindiniai veikėjai turi ir to žavinančio subtilumo.

Man filmas ryškių trūkumų neturi, tik tiek kad bus žmonių, kuriem filmas pasirodys nuobodus ir kvailas, personažų veiksmai nelogiški ir vat jie tikrai kitaip darytų.

Tikiuosi filmas buvo finansiškai sėkmingas ir ateityje Holivudas nebijos kurti unikalesnių filmų.


© creepyduckdesign

1. Barbarian

Režisierius: Zach Cregger ( Zack iš “Whitest Kids You Know” :D)

Šalis: JAV

Žymės: mystery / a lil bit comedy

Jauna moteris vėlai vakare atvyksta į per “Airbnb” išsinuomuotą namą ir sužino, kad jis per klaidą buvo dvigubai užsakytas ir jame jau apsistojęs nepažįstamas vyras. Nepaisydama sveiko proto ir saugumo instinktų, ji vis tiek nusprendžia likti nakvoti.

Stipriausia ir smagiausia filmo dalis – filmas nenuspėjamas, kintantis ir nuolat save atrandantis iš naujo. Filmą būtų galima skirtyti į 4 aktus. Pirmas dalis yra, matyt, stipriausia iš visų. Ji režisuota kaip įtampos kupinas trileris, kur vis spėlioji nepažįstamo vyruko kėslus, o galbūt su namu kažkas yra negerai. Antras aktas pakeičia filmo nuotaiką ir tampa juoda efektyvia komedija. Trečia dalis paprasčiausia ir standartiškiausia, kažkiek net cheesy. Paskutinis aktas turi daugiausia veiksmo, skirtas evoliucionuoti personažus ir užrišti filmą.

Ir visas standartinis gerų filmų džiazas: stiprūs aktoriai ir jų vaidmenys, kameros darbas, efektyvus garso takelis. Nėra prie ko prikibti.

Vienintelis filmo trūkumas – palaipsniui po truputi blogėja iki pabaigos, iš kurios irgi buvo galima kažką daugiau išspausti. Nereikia, kad filmas tampa blogas, tiesiog pirmas aktas kone geriausias siaubo trileris per keletą metų.

Tiek “Barbarian”, tiek “Meniu” galėtų būti pirmoje vietoje, galbūt po pusės metų ir apkeisčiau. Dabar idomu tik, kuris iš jų įgaus didesnį kulto statusą 🙂


Judam į 2023-tuosius. Juose jau vienas liux filmas yra 🙂



No Thoughts on 2022-ųjų siaubo filmų top 10

Komentarai

Pašto adresas nebus viešai skelbiamas