Moravija – Brno – 1-ma diena
Nors šiemet neturėjau daug ūpo ir finansų, nusprendžiau tradiciškai vasarą pakeliauti. Trumpam, todėl ne į gamtą, per mietus.
Nusipirkau bilietus už 25 € į Vieną, o jau tada dairiausi kur galima nuvykti. Pirmas variantas buvo kelauti po Slovakiją, tada grįžti iš Krokuvos, bet kaip tik pirmą naktį vyko AC/DC koncertas, todėl visos nakvynės buvo rezervuotos. Ieškant altarnatyvų nusprendžiau tiesiog keliauti kuo šiauriau, galbūt net grįžti traukiniu iš Varšuvos.
Galutinis variantas tapo toks: 2 dienos Čekijoje, 2 dienos Vokietijoje.
2024 m. liepos 21 d., sekmadienis.
Kelionės į Brno maršrutas:
- 4:45 – ridentis iš lovos. Bolt iki stoties 11.5 €.
- 7:00 – 7:30 lėktuvas iš Vilniaus į Vieną. Skrydis trunka 1.5 valandos, bet didžiąją dalį prasnūduriavau, todėl kelionė visai neprailgo.
- 8:02 traukinys iš oro Vienos oro uosto į miesto centrinę traukinių stotį (18 min. ir 4.5 €). Smagu keliauti traukiniais Austrijoje ir Vokietijoje, nes čia informacija pateikiama aiškiai ir tiksliai. Mobiliojoje programėlėje yra nurodoma traukinio platforma ir sėdimos vietos, ateina pranešimai su maršruto pakeitimais, o pačioje stotyje lengva orientuotis ir būna net stendai, kuriuose gali matyti, kur sustos būtent tavo vagonas. Labai patogu ir jokio streso.
- 9:10 – 10:50 traukinys iš Vienos į Brno. Vėlavo apie 15 min ir kainavo 33 €.
Ir štai – Rokas Brno.
Brno yra Moravijos sostinė, vienas iš trijų Čekijos istorinių regionų. Dėl palankaus klimato ir geografinės padėties čia nuo seniausių laikų gyveno žmonės: urvuose randami mamutų medžiotojų pėdsakai ir čia taip pat rasta seniausia išlikusi keraminė statulėlė (25-27 tūks. metų senumo).
Iš pradžių čia gyveno keltai, tada juos 60 m. pr. Kr. išstrūmė germanai ir galiausiai 6 a. čia atsikėlė slavai. Moraviečiai turėjo savo karalystę (iki 9-10 a.), bet didžiąją laiko dalį priklausė Bohemijos karalystei arba Hasburgų dinastijai. Dauguma moraviečių nelaiko savęs čekais, šneka čekų kalbos moravietišku dialektu. Tai galima sakyti vietinis žemaičių atvejis.
Miesto centras / senamiestis nedidelis, galima apeiti per kelias valandas, ypač jeigu nelipate į pilį, ko Rokas ir nedarė. Užteko, kad užlipau prie šv. Petro ir Pauliaus katedros. Katedra nestovi labai aukštai, bet ilga kelionė, anksti keltis ir kaitino 32 C, todėl buvo sunku mėgautis miestu.
Barokiniai vidurio Europos miestai dažniausiai atrodo vienodai. Brno irgi ne išimtis – tarsi Vilnius su didesniais namais. Kažkiek apmaudu, nes pats miestas turi visai neblogą istoriją, legendas ir religinį paveldą. Sąlyginai nedideliame mieste stovi 4-5 skirtingų tikėjimų vienuolynai. Įdomu ir tai, kad jų drakonas atrodo kaip krokodilas: naujojoje rotušėje galima pamatyti pakabintą krokodilą ir anksčiau buvusio prekybos centro simbolis irgi buvo krokodilas / drakonas.
Gelbėja tai, kad mieste yra visai smagių muziejų. 7 iš jų yra požemiuose, tokią karštą dieną į kai kuriuos iš jų ir patraukiau.
Pirmiausia aplankiau kapucinų ordino kriptą (~5€).
Kapucinų vienuoliai negali turėti jokio turto, todėl net laidojami būdavo ne karstuose (prabanga), o po vienuolynais esančiuose kriptuose. 1656-1784 m. buvo palaidoti apie 150 vienuolių ir neplanuotai dėl sausos oro ventiliacijos jie mumifikavosi (1784 m. išėjo įstatymas, neleidžiantis laidoti miesto ribose).
Kriptas nedidelis, 6 salės su skirtingais palaikais. Atmosfera.. įsimintina ir trapi. Mūsų kultūroje mes ne taip dažnai būname prie mirties. Verčia susimastyti.
Informacijos mažai, daugiausia vienuolyno istorija. Nėra įdomu, kokiais metais kam priklausė vienuolynas.
Šv. Jokūbo bažnyčios osuarijus. (~7€).
Osuarijus – patalpa arba skrynia, skirta laikyti paskutiniam poilsiui išėjusių žmonių kaulus.
Atrastas tik 2001 m., tai yra antras didžiausias osuarijus Europoje (po Paryžiaus). Čia ilsisi apie 50 tūkst. žmonių palaikų. Brno osuarijus buvo naudojamas atlaisvinti kapinių vietą, t.y. seni kapai iškasami, jų kaulai surenkami ir patalpinami osuarijuje, o kapinėse palaidojami nauji palaikai.
Nuotraukos papasakoja geriau nei rašyti nemokančio žodžiai. Įspūdinga. Tiek tiesioginių gyvybių matai prieš savo akis, lengviau suprasti mastus. Galvų kaukolės atrodo tokios mažos…
Informacija galėtų būti pateikta ne kaip sausa istorija.
Rūsys po Naująja rotuše. (~5€).
Perkant bilietą mergaitė paklausė, ar noriu vaikiško bilieto.. iš pradžių buvo juokinga, bet tik po to supratau klausimo esmę.
Keletą salių (tiksliai nepamenu, bet lyg 6), kur projektoriai ant sienų vaizdavo animuotas skirtingas Brno miesto legendas (titrai angliški). Orientuota į mažąją auditoriją, bet iš tikro buvo visai įdomu. Istorijos trumpos, keistos ir nenuobodžiai pateiteiktos. Pagalvoju, apie Vilnių tiek neturime arba aš nežinau (tik su Baselisku). Būtų smagu išgirsti šių kraštų daug senesnius mitus ir padavimus. Kažkiek idėjų kilo ir mūsų su Voldžium žaidimui, tikiuosi nepamiršiu, nes neužsirašiau.
Dar labai norėjau aplankyti požeminius vandens rezervuarus, bet jie tolėliau nuo centro, buvau perkaitęs, tai nebenuėjau. Labirintą po daržovių turgimi išvis pamiršau, kad planavau aplankyti..
Pavalgyti užsukau į Pegas. Pagal interjarą galėtum galvoti, kad užsukai į seną nutrintą smuklę, bet šis restoranas/viešbutis dirba tik 30 m.
Česnekova – česnakinė sriuba. Duona, bulvė ir itin stiprus česnako skonis, yra kažkiek plėšytos mėsos (kiauliena?). Labai skanu. 10/10.
Svičkova – jautienos nugarinės pjaustinys (vienas tiktai 🙁 ) su plakta grietine ir spanguolių padažu ant citrinos grežinėlio. Patiekalo pavadinimas kilęs pagal padažą, kurio, kaip matote nuotraukoje, netrūksta. Jis gaminamas praktiškai iš vietinių šakninių daržovių (svogūnai, morkos, petražolių šaknys ir dar kas nors). Sotumas ateina iš duonos koldūnų. Kalnų regionai anksčiau būdavo labai skurdūs, todėl receptai pasižymi paprastumu ir sotumu. Duonos koldūnai kažkiek primena batoną, o anksčiau būdavo gamindami sumaišant duonos likučius su mielėmis, kiaušiniu, vandeniu ir po to išverdama.
Mėsa skani, tirsta burnoje, bet jos nedaug. Praktiškai atsilauži koldūno gabalą, mirkai padaže ir valgai. Skonis kaip batono… kažkaip Austrijoje pridėdavo dar spirgučių, daugiau duonos džiuvesėlių, o čia tiesiog… batonas. Austrijoje ir Vokietijoje labai patiko, bet čia nelabai.
Viskas kainavo ~15 €. Brangokai kaip Čekijos kainomis, bet lai 🙂
Vakarop užsukau į Harry daryklą. Craft alučio darykla, bet ragavau čekišką pilsnerį (matyt, čia craft’as privalo gainti ir tradicinį alų, norint išgyventi). Visai nieko, tik padavėja be nuotaikos. Kai supranti, kad čekų aptarnavimo kultūra artima Vokietijai, daug paprasčiau viskas tampa. Mergaitė įpylė alaus, atsisveikino, tai ko dar gali norėti. Šypsena ne kiekvienam 🙂
Patraukiau į išsinuomuotus apartamentus, bet atsiųstos instrukcijos nesuveikė. Turėjau paskambinti tam tikru numeriu ir tada turėjo suveikti automatiškai durų kodas, bet kur tau… Taip nesinori intravertui skambinti ir aiškintis. Tai patrypčiojau vietoje ir kažkur po 15 min. iš namo išėjo šeimyna, tai tuo pačiu įslinkau vidun ir aš. Ačiū dievui kodas bent į apartamentus suveikė.
Norėjosi dar išlysti pasitrinti, bet bijojau, kad į pastatą nebeįeisiu, reiks skambinti, aiškintis, tai niekur daugiau ir nebeišėjau. Nuo 16:30 likau apartamentuose 🙁 paragavau Kofola, pasižiūrėjau per televizorių LOL atkrintamąsias ir greitai lūžau. Visgi ilga diena buvo.