Katalonija – 1 diena – Calafell

2023 m. gegužės 7 d., sekmadienis.

Kodėl Katalomija ir ERASMUS programa.

Bendradarbės Simona ir Renata nusprendė pasinaudoti ERASMUS fondu ir išvykti į Kataloniją sustiprinti ryšius su bendrame projekta dalyvaujančiu universitete, taip pat pasižiūrėti, kuo užsiima Asoindel įmonė. Netikėtai pasiūlė keliauti ir man kartu, todėl, nors ir gegužės mėnesis universitete dėl tarpinių bakalaurų gynimų būna labai darbingas, nedvejodamas sutikau. Pravalyti galvą galima ir anksčiau nei vasarą. Be to Asoindel įmonė naudoja dirbtinio intelekto metodus, todėl tai buvo gera progra pasižiūrėti realius praktinius teorijos pritaikymus.

Pirmą dienos pusę būtų galima pavadinti nuolatiniu varginančiu laukimu.

Diena prasidejo anksti. Lėktuvas turėjo pakilti 6:10 ryte, todėl jau 3:00 vangiai ridenausi iš lovos. Žinoma, jau čia prasidėjo pirmieji siurprisai – susėdus visiems lektuve teko dar valandą kažko laukti. 3 val. 20 min. kelionė prailgo dar viena valanda. Maniau, dėl miego trūkumo pavyks gan lengvai užmigti ir taip lengviau iškęsti kelionę, bet kur tau – pavyko tik snūduriuoti. Gerai, kad pasiėmiau į kelionę Steam Deck’ą (užima daug vietos mažoje kuprinėje, todėl ilgai svarsčiau, ar verta), todėl bent paskutinės 1.5 val praėjo gan greitai.

Barselonos oro uoste nusileidome 9:40. Dėl darbuotojų streiko bagažo teko laukti apie 1 val. Tuomet pastovėti kamsčiuose prie mašinos nuomos, tada sulaukti ir surasti išnuomuotą mašiną stovėjimo aikštelėje. Galiausiai tik 12:25 pagaliau pajudėjome iš Barselonos oro uosto.

Anksti kėlėmės, ant kojų buvome jau gerą darbo dieną, todėl nusprendėme šiandien niekur nesibastyti ir tiesiai keliauti į Calafell kurortinį miestelį, kuriame išsinuomavome trijų kambarių apartamentus netoli jūros kranto (tai buvo pagrindinis kriterijus moteriškėms renkantis gyvenamą būstą).

14 val. jau buvome Calafell’yje. Dar valandėlę teko pasitrinti, nes į apartamentus įleidžiama nuo 15 val. Tai nebuvo sunku, nes naujoje vietoje visada smagu patyrinėti, nužiūrėti vietas, kur būtų galima pavalgyti ar šiaip įlysti.

Apartamentai buvo gan pigūs ir jaukūs. Du tuoletai – vienas asmeniškai Rokui, o kitas moteriškėms. Kambarių dalybose teko įtikinti kompanjones, kad man reikia toliausiai nuo kitų esančio ir labiausiai izoliuoto kambario. Ir ne, ne dėl dviejų aukštų lovos 🙂 miegojau apačioje, nenorėjau lipdamas sulaužyti laiptelių, kaip buvo Taline.

Vienas iš kriterijų, kodėl buvo pasirinkti šitie apartamentai – baseinas ant stogo (čia kolegėms, ne man). Gegužės pradžia yra dar ne sezonas, todėl nebūdavo jokios konkurencijos juo naudotis. Tad kartą koją įkišau ir aš 🙂

Apartamentuose buvo ir skalbimo mašina su vyrykle, bet kažkaip neišnaudojome.

Tiesa, Katalonijoje aršūs uodai, palikdavo didžiausius randus. Po kelių naktų kovos buvo pasiekta pergalė, todėl paskutinę naktį miegojau ramiai 🙂

Calafell – itin mažas turistinis miestelis. Katalonijos Palanga.

Sezonas dar neprasidėjęs, todėl žmonių nedaug, visi šneka kataloniškai arba ispaniškai. Atrodo vien vietiniai susirinkę. Niekas neskuba, niekur negroja įkyri muzika kaip būna pas mus kurortuose.

Dauguma parduotuvėlių ir restoranų nedirba. Kaip paaiškėjo vėliau, tai su darbais vietiniai nepersistengia – atidaro nuo 8:00 iki 10:00 ir tada dar vakare kartais porai valandų. Ir ne kiekvieną dieną. Kitos parduotuvėlės kaip tik atsidaro tik vidurdieniui kelias valandas. Tad pasirinkimas, kur pavalgyti ar kur apsipirkti, nebuvo jau toks ir didelis. Praktiškai galėdavai pasakyti, jeigu kavinė ar parduotuvė dirbo reguliariai visą dieną, tai būdavo imigrantų verslas.

Alaus parduotuves gali pamiršti iškart. Čia visi cervezą (paprastas lengvas lageriukas) tik ragauna. Tiesa, maisto prekių parduotuvė turėjo dar palyginus neblogą dviejų gamyklų pasirinkimą (buvo visai nieko bock ir marzen, tai juos ir gurkšnodavau).

Susišnekėti su katalonais angliškai nesisekė – beveik niekas nemoka arba nevargsta atsakinėti. Atrodo bandžiau įsiminti kelias frazes kataloniškai, bet vis tiek nesuprasdavau, ką šneka. Sunku suprasti, kur baigiasi žodis ir prasideda jau kitas. Tai kaip tada bandyti žodžius išsiversti? Gerai, kad visada veikia “pirštų kalba”. O sudėtingesnėse situacijose padėdavo Simona, kažkiek moka ispaniškai nuo telenovelių laikų.

Vakarienė ir vienintelis normalus maistas per visą dieną (Si Senor):

• paella – 18,8 €. Daržovės traškios, ryžiai ne sausi ir daug daug prieskonių.
• patatas bravas – 8 €. Bulvytės su Ispanijoj itin populiariu baltuoju padažu (majonezo pagrindu ir bus 100% kokio nors alyvuogių aliejaus). Nieko ypatingo, bet skanu 🙂

Brangu, bet alkanas nebūni išrankus. Greičiausiai dėl tos pačios priežasties buvo ir visai skanu.

Diena buvo skirta kelionei ir įsikūrimui apartamentuose, miestelio apėjimui. Varginga kelionė, todėl anksti ridenaus į lovą. Ryt laukia Barseloną.