2025-ujų siaubo filmų top 5
Tragedija, ne metai. Vos įmanoma sudaryti geriausiųjų penketuką. Įdomu, ar filmų rinka dar kada nors atsigaus, išdrįs remtis novatoriškomis idėjomis ir ne viską grįsti galimu pelnu. Indie filmai dar kažkiek gelbsti situaciją, bet kiek gali iš mažo biudžeto išgauti arba irgi būna nemažai idealoginių sprendimų.
Verta pamatyti: Exit-8 ir Companion.
Peržiūrėti 49 siaubo filmai.
5. Together
Režisierius: Michael Shanks.
Šalis: Australija / JAV.
Žymės: body horror.
Ilgai draugaujanti pora, išgyvenanti santykių krizę, persikelia į nuošalų kaimelį tikėdamasi atgaivinti jausmus, tačiau jų santykius ima darkyti nepaaiškinama jėga.
Ganėtinai nuotaikingas filmas, kuris „negalėjimo gyventi be kito asmens“ dilemą nagrinėja per labai tiesioginę, fizinę prizmę. Temos atskleidimui tikrai nepakenkė ir tai, kad abu pagrindiniai aktoriai, Dave’as Franco ir Alison Brie, realiame gyvenime iš tiesų yra susituokę. Kam patinka sulipę kūnai ir šlykštoki body horror vaizdai, manau, liks nenusivylę — čia jų pakankamai gausu. Kita vertus, filmas nelabai kur nors nueina ir yra kažkiek nuspėjamas. Labiausiai trūko aiškesnės ir griežtesnės atomazgos, dabar filmas tiesiog baigiasi.
4. Sinners
Režisierius: Ryan Coogler.
Šalis: JAV / Australija / Kanada.
Žymės: musical / folk / vampires.
1932 m. du broliai, anksčiau dirbę su Al Capone, grįžta į gimtąjį Misisipės kraštą, kur, nusipirkę seną lentpjūvę ir pavertę ją baru, tikisi pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau jų planus sudrumsčia netikėtai pasirodžiusios blogio jėgos.
Geras filmas, savo struktūra kažkiek primenantis „From Dusk Till Dawn“ (1996): pirmoji pusė skiriama personažams ir atmosferai atskleisti, o tik antrojoje dalyje filmas visiškai pereina į veiksmą su vampyrais.
Stipriausias filmo aspektas — muzikos reikšmė ir įtaka juodaodžių kultūrai: nuo senųjų laikų iki šių dienų, su šiokiu tokiu misticizmo prieskoniu. Kaip priešprieša ir kontrastas vampyrai čia perteikiami per airių folką. Filme netrūksta muzikinių scenų, o ir pats garso takelis tiesiog nuostabus. Būtent ši muzikinė prizmė išskiria filmą iš kitų ir padaro jį lengvai įsimenamą.
Filmas įtraukiantis, lengvai galima rekomenduoti, tik ne dėl siaubo žanro, nes ši dalis čia gana standartinė ir paviršutiniška.
3. Good Boy
Režisierius: Ben Leonberg.
Šalis: JAV.
Žymės: supernatural / drama / dog perspective.
Ištikimas šuo Indy kartu su sergančiu šeimininku persikelia į naujus namus kaime, tačiau netrukus pajunta, kad šešėliuose slypi antgamtinės jėgos, keliančios grėsmę jo šeimininkui.
Filmas perteikia šeimininko Todo kovą su vėžiu ištikimo šunelio Indy akimis. Indy nujaučia artėjančią nelaimę, tačiau negali jos iki galo suprasti — mato po namus slenkančius grėsmingus šešėlius. Neramu ir tai, kad tuo pačiu šunelis nieko negali pakeisti. Tai filmas apie šunelio bandymą suprasti ir susitaikyti su artėjančia netektimi, ir besąlygišką šuns meilę.
Taip, siužeto ir technine prasme filmas labai paprastas, galima sakyti, net šabloniškas, tačiau jis paperka tikromis, natūraliomis emocijomis ir jautrumu.
2. Weapons
Režisierius: Zach Cregger ( “Barbarian”).
Šalis: JAV.
Žymės: supernatural / comedy.
Vieną naktį visi vienos klasės mokiniai, išskyrus vieną, paslaptingai dingsta – kas už tai atsakingas?
Cregger’is tampa vienu iš mano mėgstamiausių šiuolaikinių siaubo filmų režisierių. Jo filmai pasižymi lengva humoro doze, kuri neišardo nei įtampos, nei atmosferos. Gal net būtų galima juos pavadinti lightweight siaubo filmais.
Pagrindinis filmo varikliukas — dingusių vaikų mistika, kuri gan efektyviai išlaikoma didžiąją filmo dalį. Patiko ir filmo struktūra – pasakojimas padalytas į dalis, kurių kiekviena įvykius pateikia vis iš kito personažo perspektyvos. Kiekvienas veikėjas turi savų ryškių keistenybių, o tai filmui suteikia daugiau spalvų.
Kaip antrasis režisieriaus filmas, jis vis dar atrodo kažkiek eksperimentinis — labiau remiasi vizualiniais sprendimais (gerai atrodo) nei aiškia prasme ar logika. Dėl to siužetas iš žiūrovo reikalauja patikėti tam tikrais įvykiais ir faktais arba bent jau nežiūrėti į filmą per daug rimtai.
1. Bring Her Back
Režisieriai: Danny ir Michael Phillppou (“Talk to Me”).
Šalis: Australia.
Žymės: mystery / psychological.
Po tragiškos nelaimės brolis ir sesuo patenka į globos sistemą. Praeityje sunkumų turėjęs brolis stengiasi elgtis kuo geriau, kad galėtų pasirūpinti sese, tačiau keistas naujosios globėjos elgesys sukelia vis daugiau išbandymų.
Geriausias Rokui praėjusių metų filmas be konkurencijos.
Itin nejaukus ir emociškai išsunkiantis filmas. Pažiūrėjęs dar ilgai negalėjau jo išmesti iš galvos — mintimis vis grįždavau prie tragiškų personažų ir jų būsenų. Nesugebėjimas susitaikyti su netektimi ir sielvartas, bėgant metams tampa mane vis labiau veikiančiomis temomis.
Labai patiko, kad filmas nelaiko žiūrovo kvailu, neveda už rankos, leidžia pačiam susidėlioti taškus ant „i“. Čia daug simbolikos, smulkių detalių, o techniškai filmas taip pat puikus.
Kai kam gali pasirodyti, kad filmas per daug neįtikinamas. Pavyzdžiui, vis tenka perskaityti argumentų, kad Australijoje baseinams taikomi labai griežti aptvėrimo reikalavimai, todėl tokia situacija esą negalėjo įvykti, arba kad paaugliai personažai elgiasi netikroviškai — juk galėjo tiesiog paskambinti policijai. Bet man tai labiau atrodo kaip visiškas nesiorientavimas personažų psichologijoje arba tiesiog filmo detalių nepastebėjimas.
Pabaiga man taip pat pasirodė labai tinkama emocine prasme. O šiais laikais gerų pabaigų siaubo filmuose taip reta.