14-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis – Kūniški žaidimai (N-18) programa

Ir vėleis žiemą prasidėjo jau 14-tasis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. Praeitais metais labai patiko siaubo filmų programa, o šiemet dar nėra pasibaigęs karantinas, be to pirmą programą galima pasižiūrėti nemokamai – ar reikia daugiau priežasčių nepraleisti šių metų festivalio?
Pirmiausia akį patraukė kūniškų žaidimų programą. Įdomu, kaip režisieriai perteiks tokią gan vis dar visuomenei nejaukią temą.

Symbiosis
Rež. Nadja Andrasev – animacinis, 2019, Prancūzija, Vengrija, 13 min.
Nelaiminga moteris seka vyro meilužes ir patiria emocijų kaitą. Žiūrovui subtiliai perteikiamos vidinės moters emocijos, vizijos, todėl tai ir yra, mano manymu, geriausias programos filmas. Garso takelis irgi liuks. Užskaitom.

First Love
Rež. Mees Peijnenburg – vaidybinis, 2020, Nyderlandų karalystė, 4 min.
Simboliškai vaizdais ir garsu perteikiamos pirmos meilės metu patirtos emocijos: chaosas ir ramybė, tyla ir triukšmas. Tikrai gali kiekvienas filme surasti savo patirtus jausmus, bet man gal labiau patiktų, jei visa idėja būtų perteikta kokia vaizdine instaliacija ar dar kokia kita meno forma. Norėjos kažkokių įdomesnių perteikimų nei skraidymas ar karštis. Per paprastas filmas mano skoniui.

Paola Makes a Wish
Rež. Zhannat Alshanova – vaidybinis, 2019, Kazachstanas, Šveicarija, 8 min.
Virėja Paola prisiklausė bedradarbių ganėtinai atvirų tauzalų apie jų seksualinį gyvenimą ir po darbo nuėjo pati pasiknepčyt. Ir viskas.
Oi, bet tu Rokai nieko nesupranti, čia norima parodyti, kad atviras kalbėjimas apie seksą tarp moterų irgi egzisuoja, laužomi lyčių standartai! Taip pat nepamiršk, kad parodomas ir kartų skirtumas: vyresnės moterys gal ir netauzija kaip jaunos, bet nereiškia, kad pasiknepčijimai joms nesvarbūs!
Aha. Sėsk, du.

Motta
Rež. Nish Gera – dokumentinis, 2020, Didžioji Britanija, 15 min.
Filmas apie menininką Fabio Da Motta, kuris 15 minučių bando įtikinti žiūrovą, kad bondage irgi menas. Po paros filmas atrodo daug geriau, negu tuo metu kai žiūrėjau. Iš tiesų visai idomiai leidžiama pasinerti į menininko idėjas, pasaulį. Kita vertus, galima tiesiog pasakyti, kad tau patinka surišti virvėmis gelėtus vyrukus. Nebūtina polinkius pateisinti menu, viskas gerai su bondage‘u. Taip pat nėra būtina visur įžvelgti meną.

Tendresse
Rež. Maxime Rappaz – vaidybinis, 2018, Šveicarija, 18 min.
Aprašyme teigiama, kad filmas yra apie jauną vyruką, kuris pirmą kartą atėjo į homoseksualių žmonių pirtį. Tai to žiūrint nesupratau 😀 Viešnamis su dušu? Kažkaip pagal aprašymą tikėjausi komedijos, o gavau… nežinau ką gavau 😀 Gal buvo norima parodyti, kad gėjai yra labai draugiški ir visada ištiesia pagalbos ranką 😀

Bodies of Desire
Rež. Varsha Panikar, Saad Nawab – eksperimentinis, 2020, Indija, 4 min.
Erotiniai vaizdai tarp skirtingų porelių. Ai, dar yra šnekama apie potyrius sekso metu. Ar tikrai reikėjo dar vieno filmo apie tai? Banalu.

Cipka
Rež. Renata Gasiorowska – animacinis, 2016, Lenkija, 8 min.
Paskutinis programos animacinis filmas apie merginą, kuri išgeria arbatos ir nusprendžia pasižaisti su savimi. Žiauriai patiko piešimo stilius, spalvų parinkimas. Lengvas kūrinys, yra kažkiek humoro – stalker‘is meškėnas(?). Nieko gal labai originalaus, bet patiko.

Verdiktas.
Tikėjausi gerokai daugiau, todėl esu ganėtinai nusivylęs. Kai pasaulyje vyrauja kūno kultas, tuomet norisi subtilesnių, ne tik fiziniame lygmenyje gyvuojančių potyrių atskleidimo. Atrodo beveik visais atvejais buvo pasirinktas lengviausias sprendimas – fiziniai santykiai vis dar yra gan uždara tema, o jei apie tai pašnekėsime ir parodysime, tai štai jau kokie režisieriai drąsus, laužantys standartus. Tarsi tikimasi, kad pati tema bus vežantis varikliukas.
Deja.