2020-ųjų apžvalga

Jeigu kas nors paklaustų, ką nuveikiau kokiais nors 2015 metais, turėčiau gerai pagalvoti. Kad ir kokie ryškūs būtų prisiminimai, su laiku jie vistiek blėsta. Tuo tikslu nusprendžiau pasirašyti praeitų metų apžvalgą, kad būtų ką nostalgiškai prisiminti.

Pagrindiniai įvykiai:

• Pandemija.

Matyt, tai buvo visų labiausiai gyvenimą paveikęs praeitų metų įvykis. Atmetus kelionės planus, nepasakyčiau, kad karantinas ir apribojimai kažkaip ypatingai paveikė mano gyvenimą. Taip, paskaitas reikėjo dėstyti nuotoliniu būdu, bet finansiškai neturėjo įtakos. Intravertui sedėti namie ar būti ilgesnį laiko tarpą nesikirpus irgi nėra kažkokia problema.

Pamenu, prieš metus šnekėjau su Voldžium, kad žmonija per dešimtis tūkstančių metų niekur nepasistumėjo, civilizacija ir progresas laikosi ant išskirtinių individų pečių. Kol visi laimingi, nėra karo ar kažkokio stipresnio ekonominio nuosmukio, tol visiem yra vietos po saule, bet jei tik ateina negandų metas – išryškėja visos šlykščiausios žmonijos savybės. Ir štai, tarsi reiktų patvirtinimo mano teorijai, kinai sumastė suvalgyti šiknosparnį ir pasidalinti pandemija su pasauliu.

Visuomenės egocentrizmas ir savanaudiškumas daugiausia sudegimo nervų ląstelių. Trūksta žodžių. Žmonija pasmerkta. Tai pirmiausia, matyt, ir prisiminsiu apie šiuos metus.

• Pūkis.

Atkeliavo Pūkis į namus! Praėjo lygiai trys metai po Miciaus mirties, todėl jaučiau, kad pagaliau esu pasiruošęs pokyčiams. Skausmo ne mažiau, bet reikia judėti į priekį.

Na, o Pūkis pasirodo yra itin socialus, bet visiškai ne savarankiškas. Dažnai apsimeta drąsus, bet vistiek reikėjo dviejų mėnesių adaptacijos, kol pradėjo jaustis jaukiai, nesapnuoti košmarų. Pasibaigus adaptacijos periodui, Pūkis parodė kokie žaidimai jam labiausiai patinka – kąsti. Suprantu, kad dėl didelio užimtumo negaliu skirti jam tiek laiko, kiek jis norėtų, plius yra ne savarankiškas, todėl tai yra tam tikra energijos iškrova. Ir šiaip patinka kąsti. Tai nors rankos ir sukandžiotos, bet siaubo filmus tikrai kartu drąsiau žiūrėti.

• Įstojau į doktorantūrą.

Vis dar nesu tikras, ar tai yra geras sprendimas. Žinau tik, kad reikia bandyti, nes universitete dirbti be laipsnio nėra prasmės: arba stoti į doktorantūrą, arba keisti darbą. Kol kas bandysiu, kad ir kiek trūktų pasitikėjimo savo jėgomis.

Kiti įvykiai:

• Sumažinau mėsos ir pieno produktų vartojimą.
• Mačiau 55 siaubo filmus.
• Kovą kartu su Palia parašytas straipnis: “Prediction of flight time deviation for Lithuania airports using supervised machine learning model”.
• Galvoje rasta 1,5 cm darinys yra tiesiog vandens cista, ne vėžys. Ramiau, bet vis tiek kol kas nėra aišku, kas su manim negerai.
• Priaugau 4 kg pandemijos laikotarpiu. Jaučias kaip 10.. -_-
• Paragavau arepa.
• Parodos: tik viena – “Kodėl taip sunku mylėti” – MO muziejus.
• Žmogšala 7 festivalis.
• Kelionės: nebuvo.

Įsimintiniausios praeitų metų nuotraukos (deja, nedaug).