NJPW 2020:01:06 – 2021:01:05 sezono TOP 10 įvykių ir MVP
Praėję NJPW metai, kaip ir daugumai, buvo kitokie negu įprastai. Teko atšaukti ir perplanuoti nemažai turų. Pirmieji renginiai įvyko tuščiame pastate, o pagaliau sugrįžusiems fanams buvo leidžiama tik ploti ir trepsėti kojomis. Imtininkai iš užsienio grįžo tik rudeni. Dėl šių priežasčių nutiko keistų dalykų. Dalis fanų sako, kad tai buvo priverstinė reakcija į susiklosčiusią situaciją. Kiti mano, kad tokie planai ir buvo, o pandemija tik juos paspartino. Galiausiai nesvarbu kokie buvo planai, svarbu ką gavome galutiniame produkte.
10. Startuoja NJPW Strong
Apie NJPW bandymus įsitvirtinti kitose šalyse galima turbūt atskirą knygą parašyti ir NJPW Strong laida yra paskutinis šios istorijos nutikimas. Iš praėjusių turų Amerikoje matėsi, kad NJPW norėtų padalinti savo imtininkus į dvi dalis – viena keliauja po Japoniją, o kita po Ameriką. Pandemija priverstinai atliko šį padalijimą. Problema, kad Amerikoje praktiškai neliko žvaigždžių ir atrodo, kad fanai Japonijoje daugiau kalbėjo apie šią laidą nei fanai Amerikoje nors jie lyg ir turėtų būti šios laidos tikslinė auditorija. Nepadėjo ir, tai kad visos kovos buvo nufilmuotos per kelis kartus ir kai kurios Strong laidos jau rodydavo pasenusius įvykius. Iš kitose pusės Clark Connors ir panašaus lygio imtininkai gavo daug daugiau dėmesio dėka šios laidos.
Sausio pradžioje atsirado kalbų, kad NJPW tuoj tuoj pasirašys naujas USA ir UK transliacijų sutartis, tai gal ši laida buvo bandomoji versija ir kažką panašaus pamatysime per TV kanalus artimiausioje ateityje.
9. Desperado kyla
Desperado jau porą metų atlieka savo rolę praktiškai tobulai, tačiau ištrūkti iš Junior komandinių kovų “divizijos” jam nepavyko. Šie metai buvo kitokie. Dėka pandemijos jam atsirado vietos NJ Cup turnyre, turėjo kovą su Shingo dėl NEVER titulo, pateko į finalinę KOPW kovą ir dėl sumažėjusios pasirinkimo laisvės tie patys Junior komandinių kovų titulai gavo daugiau dėmesio. Galiausiai Best of the Super Junior turnyro finalas viską vainikavo. Na, o viskas baigėsi grįžtant prie komandinių kovų, tačiau šį kartą didelė dalis fanų to jau nebelaikė kaip jo normalia vieta, bet kaip nepakankamu “apdovanojimu” po tokių metų.
Kokie bus ateinantys metai? Sunku pasakyti, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad anksčiau ar vėliau turėtų grįžti Ryu Lee ir SHO su ELP gaus daugiau dėmesio. Gali būti, kad Desperado taip ir nepavyks prasimušti, bet vilties yra.
8. Yoshi-Hashi pirmasis titulas
Trys prieš tris yra vienareikšmiškai prasčiausias titulas. Niekam jis neįdomus, kovos dėl jo dažniausiai būna prastos. Vienintelė išimtis buvo sena Taguchi Japan vs LiJ serija. Bet turime pandemija ir turime imtininką, kuriam laimėti bet kokį titulą yra svarbu. Duodame jam į komandą Ishii, kuris laisvų dienų niekada neima, ir Goto, kuris laisvas dienas ima labai retai. Ir padarome turnyrą. Na ir neskaitant “svajonių komandos” (Jado/Gedo/Yujiro) turnyras buvo labai geras su nuostabiu finalu (ir vėliau buvusia revanšine kova). Kas gali būti geriau? Duodam jiems sekančius varžovus Taichi/ZSJ/DOUKI. Paskutinės Yoshi vs DOUKI minutės buvo tokios lyg, tai būtų didžiausia kova jų gyvenime, karjeros viršūnė. Rezultate turime geriausias kovas šio titulo istorijoje.
Bet kaip Taguchi Japan vs LiJ serija parodė, visa tai gali labai greitai baigtis. Tikėkimės, kad taip nebus ir pamatysime dar daug gerų trys prieš tris kovų ateinančiais metais.
7. Kova, kurios nebuvo
Naito istorija baigėsi 2020:01:05 kai jis tapo dvigubu čempionu. Kas liko, tai vyšnios ant torto. KENTA kova metų pradžioje, fejerverkai Jingu stadione. Naito vs Hiromu turėjo būti dar viena vyšnia. Junior čempionas prieš dvigubą čempioną. Mokinys prieš mokytoja. Ir tobula tam vieta – Anniversary turas. Bet dėl pandemijos šis turas buvo atšauktas. Hiromu nepavyko laimėti NJ Cup turnyro, o po jo Naito prarado savo titulus. Jingu stadione jis juos atgavo, tačiau tuo pat metu Hiromu prarado savąjį titulą ir prasidėjo G1, o po G1 viskas jau užkonservuota iki Wrestle Kingdom.
Iš dalies taip gal ir geriau, dabar atrodo yra didesnis susidomėjimas šia kova ir kai ji įvyks ji sulauks daugiau dėmesio negu būtų gavusi per 2020 Anniversary turą. O gal ji taip niekada ir neįvyks? Laikas parodys.
6. Shingo NEVER čempionas
NEVER titulas turi keistą istoriją pilną pakilimų, nusileidimų ir pergalvojimų kokia jo paskirtis ir kam jis išvis reikalingas. Manau, kad nelabai kas ginčysis, jog dėka Shingo šis titulas yra dabar aukščiausiame taške kokiame yra buvęs. Daug kas norėtų jog Shingo būtų pakylėtas aukščiau ir kovotų dėl vieno iš pagrindinių titulų, bet mano nuomone jam šie metai buvo arti tobulumo ir gal nereikia taisyti to kas nesugedę?
Aišku Shingo gali kautis ir dėl pagrindinių titulų, bet tai neturėtų tapti jo pagrindinė vieta. O jam palikus NEVER titulą už nugaros jis vėl taptu neaiškiu titulu su miglotomis perspektyvomis.
5. The Empire
NJPW grupės jau buvo nusistovėjusios ilgą laiką, reikėjo kažką daryti. Kažka gal išardyti, kažką apjungti. Na ir pasirodė The Empire su Ospreay, Cobb ir grįžtančiu O-Khan. Ar jų grupės sukūrimas pasiteisino?
Aišku anksti spręsti, bet yra daug gerų ženklų. Ospreay būdamas lyderiu dabar galėsi kovoti dėl pagrindinių titulų ir jei Jay White iškeliaus (arba taps geriečiu) galės tapti pagrindiniu blogiuku kompanijoje. Cobb man visada buvo prastesnė Elgin versija, tapęs blogiuku jis pasidarė šiek tiek įdomesnis ir jo Wrestle Kingdom kova su Shingo buvo puiki, bet ne kiekvieną diena teks kovoti prieš Shingo. Todėl, dėl jo man daugiausiai abejonių. O O-Khan grįžo puikiai ir susilaukė palginimų su Jay White, nes abu po grįžimo savo metus baigė kovodami prieš Tanahashi. Mano nuomone O-Khan šiuo metu yra geresnis negu Jay White buvo tuo pačiu metu. Aišku gali būti, kad O-Khan lubos daug žemesnės, bet pirmi įspūdžiai labai geri.
Tikėtina, kad ateinančiais metais ši grupė taps vienais iš pagrindinių žaidėjų didžiajame NJPW paveiksle.
4. Dangerous Tekkers vs Golden Ace
Kaip jau buvo minėta anksčiau dėl susiklosčiusios situacijos daugiau dėmesio gavo trys prieš tris ir Junior komadinių kovų titulai. Ne išimtis ir pagrindiniai komandinių kovų titulai. Naito turint du titulus, o Moxley dingus be žinios su USA titulu neliko nieko prasmingo svarbiems veikėjams. Okada užsiėmė šlamštu didžiąją laiko dalį, o Tanahashi, Ibushi, Taichi ir Zack Sabre Jr. pradėjo puikią seriją pakėlusią komandines kovas į aukštą lygį. Tai buvo ne tik geros kovos, kurios pakėlė Taichi/ZSJ į aukštesnę pozicija, bet ir išryškino skirtumą tarp Tanahashi ir Ibushi. Turbūt pirmą kartą taip gerai buvo parodyta, kad Tanahashi jau sensta ir yra nebe visos kompanijos lyderis, o silpnoji grandis.
Deja galiausiai viskas baigėsi tuo, kad GoD laimėjo WTL turnyrą ir Wrestle Kingdom kovą tapdami naujaisiais (senaisiais?) komandinių kovų čempionais. Tačiau vilties teikia, kad iškarto paskelbta revanšinė kova, gal pagaliau pavyks palikti tokiamas komandas kaip GoD praeityje.
3. EVIL išdavystė
Įvykis, kuris turbūt sukėlė didžiausią reakciją praėjusiais metais. Vieni galvojo, kad viskas gerai, kitiems atrodė, kad tai pasaulio pabaiga. Abejingų nelabai buvo. Emocinis krūvis irgi buvo rimtas. Tai kodėl tik trečia vieta?
Dažniausiai kai imtininkas pakeičia savo stilių pirmos kovos būna su įvairiais defektais. Visgi reikia atidirbti kas kada ką daro, kai kas tiesiog neveikia nors “ant popieriaus” atrodo gerai ir reikia pakeisti. Nepadėjo ir, tai kad viskas prasidėjo tuščiame pastate, o fanai negalėjo šūkauti per jo kovas su Naito ir Hiromu nors pagrindinis dalykas čia buvo jų tarpusavio santykiai. Ar tokia atmosfera pakenkė visiems NJPW turams po pandemijos? Taip, bet manau jog čia ta tyla labiausiai jautėsi. Na ir galiausiai 4 kovos su Naito, 3 su Sanada ir 1 su Hiromu, gal šiek tiek per daug kaip 7-8 mėnesiams? Iš kitos pusės man jo paskutinė kova su Sanada buvo labai gera ir ateinančiais metais galime pamatyti labai gerų dalykų iš EVIL.
2. Ibushi tampa Dievu
Turbūt “normalūs” žmonės nesvajoja tapti imtynininkais. Pridėkim prie to dažnus smegenų sukrėtimus ir turbūt nieko keista, kad dauguma jų yra keistoki. Bet Ibushi kalbos apie 25 valandų parą, gyvenimą iki 200 metų ir nesupratimą kaip veikia tušinukas padaro jį… unikaliu net būryje keistuolių. Tai visai gali būti, kad jis rimtai galvoja, kad sausio penktą dieną tapo Dievu, iš didžiosios D.
Kelionė buvo banguota. Praėjęs sezonas baigėsi dviem Wrestle Kingdom pralaimėjimais. Laimėti komandinių kovų titulai su Tanahashi atrodė kaip galima nauja pradžia, bet sausai pralaimėta serija prieš Taichi/ZSJ greitai šią iliuziją sudaužė. Antrą kartą iš eilės laimėtas G1 turnyras pakylėjo jį į aukštesnį lygį, tačiau tuoj jis tapo pirmuoju istorijoje praradusiu Wrestle Kingdom kovos kontraktą kai jį nugalėjo Jay White. Įskaitant praėjusį Wrestle Kingdom jis pralaimėjo trečią kartą iš eilės prieš Jay White. Atrodė, kad čia jo kelionė ir baigsis, bet ne.
Naito pasiūlė jam susikauti Wrestle Kingdom pirmąją naktį, o laimėtojas tegu kovoja prieš Jay White antrąją naktį. Aišku buvo bandoma paaiškinti kodėl taip nusprendė ir kodėl visiems trims toks variantas tinka, bet visa tai atrodė skystai. Kokia prasmė ginti Wrestle Kingdom kovos kontraktą po G1 jei jį praradęs vis tiek gausi šansą? Gal tada G1 turėtų nebeduoti to kontrakto apskritai? Klausimai, kurie turbūt bus sėkmingai ignoruoti ateinančiais metais. Gerai, kad viskas baigėsi dviem puikiomis kovomis ir Ibushi triumfu.
1. Switchblade pabaiga
KENTA užbėgo už jo užpuldamas Naito po praėjusių metų Wrestle Kingdom. Pandemija sutrukdė jam dalyvauti NJ Cup. Tuo tarpu EVIL tapo Bullet Club de facto lyderiu ir tapo dvigubu čempionu. Buvo juo trumpai, bet buvo. Jay White grįžo į G1 turnyrą ir buvo viena koja finale kai apmaudžiai pralaimėjo prieš Ishii. Pralaimėti prieš Ishii nėra kažkas nesuvokiamo, bet istorija buvo aiški – Jay White buvo akivaizdus favoritas ir pergalė išslydo jam iš rankų. Ishii nelaimėjo, Jay White pralaimėjo.
Atrodė, kad viskas pagaliau pasikeitė – iš Ibushi laimėtas Wrestle Kingdom kovos kontraktas. Stebuklas, Naito net pasisiūlė kvaila schemą pagal, kurią jis arba Ibushi kovos du kartus, o Jay White tik vieną kartą. Ir pirmąją naktį laimi Ibushi, Jay White gi nugalėjo jį paskutinius 3 kartus ir atėmė iš jo kovos kontraktą. Bet ir čia išslysta pergalė iš rankų. Net jo baigiamasis manevras, Blade Runner, neatnešė jam pergalės. Ir viską užbaigiantis komentaras po kovos, kuris jo staiga nepadarė geriečiu, bet parodė jo silpnumą. Priešingai negu EVIL ar Ibushi, Jay White viska atliko nepriekaištingai. Nebuvo nesąmonių ar brokuotų pasirodymų.
Šiuo metu nėra aišku ar, tai buvo Jay White pabaiga šioje kompanijoje ir keliaus jis kitur. O gal pasirašys naują kontraktą su NJPW. Bet kokiu atveju jis jau turbūt niekada nebebus Switchblade.
MVP: Hiromu
Kodėl Hiromu MVP, o ne Jay White ar Ibushi? MVP mano nuomone ne tik pats viską gerai daro, bet pakelia į viršų ir visus aplink save. Hiromu įnešė gyvybės į NJ Cup. Hiromu ryšys su EVIL buvo ne mažiau svarbus, o gal net svarbesnis negu tarp EVIL ir Naito. Jei ne Hiromu Jr. komandinių kovų titulų turnyras būtų… turbūt jo nebūtų buvę? Be jo Desperado nebūtų sužibėjęs. Ishimori pozicija Wrestle Kingdom kortoje būtų daug žemesnė jei tektų kovoti prieš kažką kitą, o ELP gal net nebūtų turėjęs kovos apskritai. NJPW per paskutinis kelis metus parodė, kad jie gali prarasti svarbius imtynininkus ir juos sėkmingai pakeisti kitais. Praėję Hiromu metai, mano nuomonė, rodo, kad jam dingus atsivertu milžiniška skylė, kurios taip lengvai neužpildysi.