Slovėnija – 4 diena – Vogel žygis Triglav nacionaliniame parke
Šiandien į Triglav nacionalinį parką, Julian alpes!
8:00-10:05 – autobusas iš Ljubljanos aubosų stoties iki Vogel križišče/crossroad stotelės (8,3€). 5 min. ir jau prie Vogel keltuvo.
Šiandien vėl žada lietų, debesys atrodo sunkūs, bet turistų jau nemažai. Nusipirkti bilietą į keltuvą reikia stovėti eilėje (28€).
Kalnas buvo paskendęs debesyse. Žinoma, įspūdingų vaizdų nepamatysi jau, kažkiek ūpą numuša, bet tai nėra taip blogai.
~Debesys plaukia~
Yra kažkoks unikalus potyris vaikščioti po debesuotus kalnus ir matyti, kaip jie po truputi slenka. Vienas nuslenka, čiut toliau matai, tuoj kitas užslenka. Arba užlipus aukščiau ar nusileidus žemiau, tą patį debesį matai iš kito kampo.
Ir svarbiausia, kad nelijo 🙂
Apie 12:30 debesys prasisklaidė, atsivėrė gražesni vaizdai. Žinoma, fotografijos to nepagauna..
Taip pat cool, kad tarsi patyriau du skirtingus kalno potyrius 🙂
Ai, ir išdrįsau pasinaudoti slidininkų liftu. Kažkaip keistai veikia, bet saugiai. Apsauginis metalinis svertas nusileidžia ir negali jo pakelti iki stotelės. Nors mačiau du seniai važiavo nenusileidę apsaugos.
Ant kalno įsikūrusiame restorane Viharnik radau dar vieną tradicinį patiekalą, kurį planavau paragauti – gobova juha (liet. grybų sriuba). Tai antras tikrai skanus patiekalas po dešros: daug prieskonių, grybų gabaliukai plaukioja, o ne trinta košė ir fuckin pievagrybiai. Kaina tik nesmagi, 8€ daugoka už sriubą.
Pasirodo tradicinių patiekalų įvairovė greit baigėsi, todėl vėl krimtau bograč (10€). Nuomonė nepasikeitė – skanu, bet tik mėsą valgyti nuobodu.
Laško 0,5l alus 4,5€. Standartinis pale lager’is. Suėjo.
14:30 keltuvu žemyn – reikia nusigauti iki Bled.
Autobusas atvežė prie keltuvo, bet norint grįžti reikia nueiti peškom iki artimiausio miestelio. Jis yra už valandos kelio, bet tai nėra problema, nes kelias driekiasi per mišką palei didelį Bohinj ežerą (šalia ir plentas, bet lai). Ta pačia kryptimi keliaujantis kiti žygeiviai kažkaip suteikė bendrumo potyrį, gražūs vaizdai praturtino kelionę ir nė nepastebėjau kaip per valandą pasiekiau tikslą.
Gal tik tai, kad pastebėjau, jog su žygiuojančiu jaunimu nebespėju, aplenkia mane ir greit dingsta horizonte :(.
16:25-16:37 autobusas į Bohinska Bistrica nuo Bohinj ežero. Nežinau kodėl, bet kainavo 4,3€. Porą kart brangiau nei tikėjaus.
17:27-17:47 traukinys į Bled nuo Bohinska Bistrica (nepasižymėjau, bet apie 2€).
Turėjau 30 min. iki traukinio, todėl užsukau į prie stoties esančią kavinę(?). Prie stoties Slovėnijoje nėra gėda ir dešrainį su alučiu susikišt. Ir pigiai! Dešrainis – 4€, o alutis nepigus – 3€, bet už tai pasiūlė daryklos esančios už kilometro. Rokui patinka vietiniai alučiai 🙂 ir etiketės gražios.
Štai ir Bled – matyt, labiausiai išreklamuotas Slovėnijos miestelis. Tikrai visi yra matę nuotraukas su ežeru ir bažnyčia saloje. Planavau pasivaikčioti ir apie jį porą valandų, bet kojos pačios vedė į išsinuomuotus apartamentus.
Apartamentai buvo toliau nuo turistinio centro, bet vis tiek vieni brangiausių iš mano kelionės. Kažkoks hipukas, užsilikęs iš 70-tųjų, nuosavą namą pavertė į kelis apartamentus su pora kambarių. Maniškis buvo itin paprastas, kažkiek nutrintas ir turėjo bendrą balkoną. Taip pat langai antrame aukšte lygiavosi su kitais gyvenamaisiais namais, todėl teko užsitraukti visas užuolaidas, kad galėčiau laisvai kaip įpratęs nevaržomas rūbų vakarotis.
Vakarą praleidau su pora alučių ir youtube per telefoną. Lūžau prieš 10 val.
