Austrija – 6 diena – grįžimas į Salzburgą

Austrija – 6 diena – grįžimas į Salzburgą

Atsisveikinau su Slovėnija ir pakeliui į Bavariją nusprendžiau dieną praleisti Salzburge, Austrijoje.

7:30-7:55 autobusas į Jesenice (6,3€).

8:32-9:17 traukinys į Villach (8,3€).

Turėjau dvi valandas laisvo laiko, todėl pasivaikščiojau po miestą. Miestas nedidelis, bet visai smagus, galima greitai pajusti skirtumą nuo Slovėnijos. Kaip pridera Austrijai, radau ir dvi statulas su alučiu.

Kažkaip neišliko nei vienos nuotraukos :(.

11:16-13:58 traukinys į Salzburgą (35,5€ + 3€ už pasirinktą sėdėjimo vietą).


Ganėtinai gerai orientuojuosi Salzburge, todėl greitai nubėgau į autobusų stotį ir spėjau į 14:05 25-tą autobusą, kuris per 40 min. nuvežė prie Untersberg keltuvo. Buvo kažkiek panikos, nes niekaip neišėjo nusipirkti autobuso bilieto programėlėje, bet vairuotojas, matyt, pamatęs, kad buvau kažkiek pasimetęs, pasakė, kad penktadieniais viešasis transportas yra nemokamas. 🙂

Geiereck viršūnė yra kryžiaus vietoje (1,805 m).

Sumokėjau 28€ už kelionę į abi puses ir 15 val. jau kilau keltuvu. Keltas užkelia į Berchtesgaden Alpėse stūksantį Geiereck kalną (1,776 m aukštį).

Paskutinis keltuvas žemyn 17:30, todėl turėjau vos porą valandų praleisti viršukalnėje. Viršuje iš tiesų nelabai yra kur toli nueiti. Vienas variantas yra lipti į šalia stovintį kitą kalną, bet turistams skirti ženklai rodė, kad tam prireiktų ~3 val – nebūčiau niekaip spėjęs. Buvo galima leistis nuo kalno savo kojomis, bet tai užtruktų kažkur 5 val., tai nusprendžiau nerizikuoti, ne mano sveikatai.

Salzburgas 🙂

Už tai išmokau tiesiog chillinti. Atsisėdi ant suoliuko ir grožiesi vaizdais. Jei trūksta maisto, o man trūko, nes dar nebuvau valgęs, tai gali užsukti į ant kalno stovintį restoraną. Paprastas, bet skanus maistas (sumuštinis 8,5€ ir alus Stiegl 4,8€.) ir puikūs vaizdai. Neprivaikščiojau, bet mažiau laimingas kažkaip nebuvau 😀 kai nėra didingesnių tikslų, tai ne taip ir širdį skauda nieko nenuveikus.


17 val. leidausi žemyn, tuomet į viešbutį pasidėti kuprinę. Dar liko viena užduotis – aplankyti Die Weisse restoraną / alaus daryklą, kur pernai lankiausi ir ragavau nerealų, stogą raunantį, pasakišką, nepakartojamą, dievišką Jubilator.

Darykla / restoranas yra visai kitame miesto gale, bet Salzburge viešasis transportas puikus, tad gan greitai už 20 min. buvau gerai pažųstamoje vietoje. Penktadienis, todėl restoranas buvo pilnas žmonių. Šiaip ne taip randau vieną laisvą staliuką lauke. Atsisėdau ir kantriai laukiau. Praėjo 30 min., bet nei vienas iš padavėjų taip ir nepriėjo. Galvojau, gal pačiam prieiti, pašnekinti, bet kažkaip ne taip auklėtas buvau 😀 reikia laikytis tvarkos! Deja, neužilgo pradėjo lyti, o neturėjau nei skėčio, nei pancho nuo lietaus. Nepagalvojęs viską palikau viešbutyje. Pasidarė baisoka, kad lietus tik labiau įsismarkuos, ar per naktį rūbai nespės išdžiūti, todėl nusprendžiau grįžti nusivylęs į viešbutį. Antrus metus ir eilės lietus Salzburge sugadino Roko planus.


Lijo, todėl vakarienę teko valgyti viešbučio restorane.

Pasirinkau “grandma calf giblets” (13,5€ –pigiausias variantas iš meniu). Veršiuko vidaus organai, kaip supratau, tai daugiausia kepenys, su standartiniu duonos koldūnu. Skanu, visai ne šlyktu, tėtis dažnai kepenėles kepdavo, tai kažkiek ir namus priminė. Galiausiai Austrijoje ir Vokietijoje visada būna kokybiškas maistas. Užskaitau 🙂

Buvo ir Die Weisse heles buteliukas, tai nors tokia paguoda. Aplinka leb oficiali, tad neužsibuvau.